Dzisiaj aż 13,496 dzieciaków dzięki wsparciu osób takich jak Ty znajdzie darmowe książki na Wolnych Lekturach.
Dołącz do Przyjaciół Wolnych Lektur i zapewnij darmowy dostęp do książek milionom uczennic i uczniów dzisiaj i każdego dnia!

Przekaż 1,5%

Przekaż 1,5% podatku na Wolne Lektury KRS 00000 70056
Ufunduj darmowe książki dla tysięcy dzieciaków.
WIĘCEJ

Przypisy

Pierwsza litera: wszystkie | 0-9 | A | B | C | D | E | F | G | H | I | J | K | L | M | N | O | P | Q | R | S | T | U | V | W | X | Y | Z

Według typu: wszystkie | przypisy autorskie | przypisy redaktorów Wolnych Lektur | przypisy źródła | przypisy tłumacza

Według kwalifikatora: wszystkie

Według języka: wszystkie | English | français | Deutsch | lietuvių | polski


Znaleziono 2602 przypisów.

išvarža — išveržti, atimti nuo priešų turtai. [przypis edytorski]

iš viršaus — iš anksto. [przypis edytorski]

Isakijo — Didžiausia ir gražiausia Petropily cerkvė. [przypis autorski]

Jagamasti (lenk.) — Jo didenybe. [przypis edytorski]

jančaras — turkų pėstininkas. [przypis edytorski]

Janičarai, turk. jeni-tšeri, jaunieji kareiviai. [przypis tłumacza]

jarmulka — maža kepurė be snapelio. [przypis edytorski]

jau ant galo — pagaliau. [przypis edytorski]

jaunūmenė — dabar: jaunuomenė. [przypis edytorski]

jaunumenė — jaunimas. [przypis edytorski]

jaunybė — paikybė — jaunystė-kvailystė. [przypis edytorski]

jenerolas — generolas. [przypis edytorski]

Jįjį, nelyginant antrą Mindaugą,/ Garbina puotose mūs’ vaidilučiai. — Vaidilučiais vadinosi kunigai, kurių priderystė [priderystė — priedermė, pareiga. red. WL.] buvo apsakinėti arba apgiedoti visokių apeigų metu, o ypatingai rudens laiku šventės ožio, prosenių dejas [deja — pareiga, vargas. red. WL.]. Kad senovės lietuviai ir prūsai mėgo poeziją ir lavinosi dainininkystėje, apie tai gali liudyti senobiškos dainos, kurių didelė daugybė iki šio laik užsiliko žmonių tarpe, o taipgi liudija senoviški raštininkai. Strijkovksis rašo, kad kunigaikščių laidotuvių metu, kunigas apdainuodavo jų garbius darbus, ir, kad laikais Miechovitos žinoma buvo daina apie kunigaikštį Zigmantą, kurį užmušė rusų kunigaikščiai. Bet žingeidžiausią [žingeidžiausias — įdomiausias. red. WL.] apie tai žinią randame vokiškame rašte Versuch einer Geschichte der Hochmeister. Berlin 1798. Autorius tos brangios knygelės Beckeris cituoja seną kroniką Vincento iš Mogunto, kurs buvo kapelioniu [kapelionios — kapelionas, kunigas, tikybos mokytojas. red. WL.] didžiojo mistro Dusener’o von Arfberg, ir rašė savo laikų nusidavimus (nuo m. 1346). Tarp kita ko ten skaitome, kad didelės puotos metu, atsibuvusios [atsibuvusi (lenk.) — įvykusi. red. WL.] iš priežasties išrinkimo didžio mistro Winrich von Kriprode, vokiškas Minesingeris giedojo ir buvo apdovanotas pagyrais ir auksine taure. Tokis priėmimas dainiaus užukvatijo [užkvatijo — čia: sužavėjo. red. WL.] ir ten b’esantį prūsą, vardu Rizelius; prašė jis, kad ir jam būtų daleista dainuoti prigimta lietuviška kalba, apdainavo jis dejas pirmutinio Lietuvos karaliaus Veidavučio. Didis mistras ir kryžiokai, nesuprasdami lietuviškos kalbos, išjuokė dainių ir davė jam dovanų pilną torielką [torielka — lėkštė. red. WL.] riešutų lukštų. Kotzobue rods primena apie tą atsitikimą, bet abejoja apie rainkraštį Vincento. Vienog bibliotekoj Ščersove, surinkime straipsnių, rašytų Gdansko studentų, yra raštelis nekurio Taschke nuo 1735 m., kur autorius cituoja Vincento kroniką, būk spausdintą Frankfurte ir darodo [darodyti — čia: įrodinėja. red. WL.], kad minėtas Vincentas nepaėjo iš Moguncijos, tik iš Gdansko. (przyp. autorski)] Todėl ne dyvai, jog Kotzebue ir Bogušis tvirtina, kad lietuviška literatūra kitados buvo turtinga karžygiškomis ir istorinėmis dainomis, nors iš tų menkai kas užsiliko iki mūsų dienų. Prūsuose mat kryžiokai buvo uždraudę po bausme nugalabinimo urėdininkams ir visiems, kurie buvo arti dvaro, kalbėti lietuviškai; išvijo iš tėvynės, kartu su žydais ir čigonais, visus vaidilučius, lietuviškus bardus [bardas — perk. poetas. red. WL.], kurie tik vieni žinojo tautiškas dejas ir jas mokėjo apdainuoti. Didžiojoj vėl Lietuvoj, po įvedimo krikščioniško tikėjimo ir lenkiškos kalbos, senovės kunigai ir tėvyniška kalba liko paniekinti ir užmesti; nuo to laiko žmonės — prastūnai, pajungti po baudžiava ir prikalti vien prie žagrės, užmetę ginklą, užmiršo taipgi ir apie karžygiškas giesmes, bedainuodami labiaus jų padėjimui atsakančias [atsakanti (lenk.) — tinkanti. red. WL.] liūdnas daineles, išreiškiančias jų kaimišką gyvenimą. Jei kas iš senoviškų dejų ir kariškos poezijos užsiliko, tai vien tik prie naminio kudmento [kudamentas — išmūryta vieta prie krosnies, priemūris. red. WL.]; arba apeigų metu, iš seno sujungtų su visokiais burtais, jas slaptomis žinovai prastūnėliams apreiškia. Simonas Grunau 16 amžiuje kartą netyčiomis Prūsuose užėjo į ožio puotą, ir led [led — trump. nuo ledva (lenk.) - vos. red wL.] atsiprašė nuo myrio [myris — myrimas, mirtis. red. WL.], prisiekdamas kiemionims, kad niekam *) neišduos to, ką patėmys [patėmyti — pastebėti. red. WL.] arba išgirs. Tada, sudėjęs auka, senas vaidila apgiedojo senovės Lietuvos didvyrius, pridedamas prie to morališkus pamokslus ir maldas. Grunau, kurs gerai suprato lietuviškai, pripažįsta, kad niekaip neįtikėjo ką panašaus išgirsti iš lūpų lietuvio, taip jis gražiai ir pamokslingai kalbėjęs. [przypis autorski]

joj' — trump.: joja. [przypis edytorski]

Jo siuntinys, tartum vaikas Krivo Krivaičių. — Pas senovės lietuvius buvo rėdas [rėdas — valdžia, tvarka. red. WL.] iš dalies teokratiškas. Kunigai turėjo didelę įtekmę [įtekmė — įtaka. red. WL.]. Vyriausias iš jų vadinosi Krivu-Krivaičiu. Gyveno jis Prūsuose, netoli miesto Rambavos, kur paskiaus buvo kaimas Heiligenbeil. Ten tai, po šventu ąžuolu, priiminėdavo jis aukas ir iš ten apreikšdavo savo nusprendimus, išsiuntinėdamas į visas puses Lietuvos žemių vaidilas ir žygūnus, duodamas jiems po kreivą lazdą, krivulę, kuri buvo ženklu valdžios kunigų kunigo. (Žiurėk Guagnini Alex. Res. Polon., t. III, Francf., 1585, v. 11, p. 167, ir surinkime Elzevyrų, p. 321., Kotzebue, t. I., p. 81. Cromeri Martini Polonia. Ib. xxx, lb. III, p. 42). [przypis autorski]

jotis — raitelis. [przypis edytorski]

jūrią — jūrių. [przypis redakcyjny]

juka — sriuba virta iš paukščių ar gyvulių kraujo. [przypis edytorski]

juktas (lenk.) — tam tikro dirbimo minkšta oda. [przypis edytorski]

jungas — belaisvė. [przypis edytorski]

jupa (lenk., vok.) — sijonas. [przypis edytorski]

jupa — suknelė. [przypis edytorski]

ką šviną — po šviną. [przypis redakcyjny]

Ką Vilniuj tur ir Trakuos’ pasistatęs. — Trakai su dviem tvirtynėmis, iš kurių viena išstatyta ant ežero salos, buvo Kęstučio sostapile [sostapilė — pilis, kurioje buvo valdovo sostas. red. WL.], o paskiaus buveine Vytauto. [przypis autorski]

kada’si — trump.: kadaise. [przypis edytorski]

kai katrose — dabar: kai kuriose. [przypis edytorski]

kakarinė — gerklė, balsas. [przypis edytorski]

kalčia — kaltė. [przypis edytorski]

kalėdoti — čia: elgetauti. [przypis edytorski]

kaliausė — baidyklė žvirbliams baidyti. [przypis edytorski]

Kalifas (arabų ž.) — turkų sultono, kaipo mahometonų viršininko titulas. [przypis tłumacza]

kaliošas — guminis apavas. [przypis edytorski]

kamanos — odinis apynasris su žąslais. [przypis edytorski]

kamaraitė (lenk.) — mažas kambarys. [przypis edytorski]

kamisorius (lenk.) — komisaras [przypis edytorski]

kamliotas — kamlotas, tankus vilnonis audeklas. [przypis edytorski]

Kampininkas — neturtingas, bežemias ar mažažemis žmogus. [przypis edytorski]

kamža — baltas bažnytinis drabužis. [przypis edytorski]

kamža (lenk.) — baltas bažnytinis drabužis. [przypis edytorski]

kamzuolė — liemenė. [przypis edytorski]

kanečiniai (rus.) — būtinai. [przypis edytorski]

kaniečnai (sl.) — būtinai. [przypis edytorski]

kankintinis — kankinys. [przypis edytorski]

kantička — tokia giesmių knyga. [przypis edytorski]

kanuolinių — patrankos. [przypis edytorski]

kapčius — sukastas žemės kauburys (kaupas). [przypis edytorski]

kapeliušis — skrybėlė. [przypis edytorski]

Kapsas — V. Kudirkos slapyvardis. [przypis edytorski]

Karadzič — Stephanovič Karadzič (orig.) — garsus serbų poetas. [przypis autorski]

karavanas — arab. kervan — Rytų krašte keliauninkų draugija, susidedanti iš pirklių, maldininkų ir kitų keliautojų. [przypis tłumacza]

karčių — vėzdas, lazda. [przypis edytorski]

karčius — kai kurių gyvulių ilgi plaukai ant sprando. [przypis edytorski]

karna — liepos apatinė žievė. [przypis edytorski]

karštinė — karštligė, drugys. [przypis edytorski]

karštojo' — trump.: karštojoj. [przypis edytorski]

karūmenė — dab.: kariuomenė. [przypis edytorski]

karuonis — pakaroklis. [przypis edytorski]

karvošius — rankovių atraita. [przypis edytorski]

kas atėjo į mantą — kas tapo turtingas, praturtėjo. [przypis edytorski]

kas jau stojosi (lenk.) — kas jau atsitiko. [przypis edytorski]

kasnykas — kasininkas, kaspinas. [przypis edytorski]

kasnykas — kasninkas, kaspinas. [przypis edytorski]

kastinė — iškasta duobė, kūdra. [przypis edytorski]

kastinys — toks žemaičių sviestas iš suplaktos, pašildytos grietinės. [przypis edytorski]

katalikystė — katalikybė. [przypis edytorski]

Katarakta, graik. καταράκιης — vandenkritis, vandens sukurys. [przypis tłumacza]

Katerino — Rugsėjo 11 d. m. Vilniuje atidengta Katerinos Didžiosios stovyla. [przypis autorski]

katilikas — katalikas. [przypis edytorski]

katra — kuri nors. [przypis edytorski]

Kaukas — Šitas vardas ir šiandien Lietuvoje da užsilaikė. Apie jįjį yra ir daina: „Penkvalakių Kauko/ Trys valakai lauko… Iš senovės pasakų matyt, jog buvo ir dievaitis „Kaukas”. [przypis autorski]