Wesprzyj

Wspieraj Wolne Lektury

x

Spis treści

    I AKTAS
  1. II AKTAS

    Sudabartinta:

    *leksiką: istoriška drama – istorinė drama, juog -> jog, inkyrėjo -> įkyrėjo. * fleksiją, pvz.: vardažodžių dgs. V. formas (patįs -> patys, moterįs -> moterys, joki -> jokie), veiksmažodžių liepiamosios nuosakos 3 asm. formas (bėgkime -> bėkime);

    * žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: tur būt -> turbūt, ištolo -> iš tolo, nelaiku -> ne laiku, artai -> ar tai;

    *didžiųjų raidžių rašymą, pvz: Lenkai -> lenkai;

    * dusliųjų priebalsių rašymą, pvz: augštyn –> aukštyn, angsti -> anksti, neišleizdamas -> neišleisdamas;

    *sintaksę, pvz.:

    imti nuo jo pavyzdį -> imti iš jo pavyzdį

    ją nedrįso nukirsti -> jos nedrįso nukirsti

    Vincas PietarisKova ties ŽalgiriaisKeturių aktų istorinė drama

    I AKTAS

    Kriokavoje; Karaliaus rūmuose

    JOGAILĖ

    vienas
    1

    Sako: kvailiems laimė lemia. Koks jau velnių lėmimas? Ot, dėdė mano Kęstutis ar ne kvailas buvo? Jis užsitikėjo manim. Na, ar tai jau kvailesnio reikia? O biesku jam laimė lėmė. Aš jam, kaip kvailai vištai, liepiau galvą nusukti ir gana. Ot būta jau lėmimo.

    2

    Tiesa, yra tokie protingi, kaip aš. Na tokiems kaip kada laimė ir stebėtinai lemia, bereikia nei didelio darbo, nei triūso[1], nei rūpesties, ot taip sau žmogus bambą išpūtęs gyveni, pilvą glostai, o tau laimė ar lemia, tai lemia.

    3

    Ar ne laimės darbas buvo dėl mano tėvo, jog jis buvo vyresniu broliu Kęstučio? Ar jis dėl to jokios rūpesties nei triūso nepridėjo. O paskui, ar ne laimė man lėmė, jog aš vyriausiu sūnum atsiradau pas savo tėvą? Na tegul, aš visados buvau smilus[2] ir visados pirmas visur lindau, žinomas vaikas, kur pavojaus nebuvo, bet jeigu man kaip kada ir rodosi, jog aš tyčia pats per smilumą pirmas gimiau, tai jau vis tiktai aš niekuomi[3] nekaltas tame, jog mano tėvas buvo taipogi pirmu sūnum… O šitų visų mažmožių tiktai ir reikėjo, kad aš tapčiau kunigaikščiu, o ne kokiu nors malkadžiobiu arba piemeniu.

    4

    Išmintingam žmogui tankiai tiktai užsimanyti ko nors reikia, o bematai ir viskas atlikta. Paimkime nors mano — ženybas[4]. Aš tiktai ėmiau mislyti[5] apie ženybas… Na, metus tris; ne daugiau per penkis mislijau. Žiūriu, ugi neva netyčiomis kiša man lenkai nupieštą paveikslą savo karalienės Jadvygos. Aha! Misliju sau. O kaip tiktai jie pasakė, jog su jąja aš galia paimti ir visą Lenkų karalystę, taip aš ir supratau… Na, tenai truputį reikėjo krikštytis ir kitus krikštyti. Poterių tenai kokių mokintis… Sako, dėl išganymo dūšios[6]

    šitai Jogailė kalba, dairydamasis neramiai į visas šalis
    5

    Ne, čion nieko nėra! pamislijęs Ir viskas taip gražiai klojosi. Laimė lėmė. Stačiai laimė lėmė! pamislijęs Apie Jadvygą prasimanė… Bet tai stačiai prasimanė! čiupinėdamas kaktą Ragai! Hm! Melas! Dievaži melas!

    6

    Ir karūna lenkų ir garbė! pamislijęs Na, dėl šito visko reikėjo ir išminties… Vytautas! O tiktai tas vienas Vytautas tiktai jis vienas galėtų mano laimę sugadinti. Jis patį velnią, man rodosi, galėtų sugadinti. Lenkai kytri[7]. Aš da kytresnis… Bandėme mes jį ir šeip ir taip apgauti ir nieko nepadarėme. Kiba[8] kada jis pats ko užsimanė. Turbūt jis kokį nors velnią turi dėl patarnavimo. Kitaip kaip jis galėtų suprasti ir atminti visas mūsų klastas? Jo tėvas ant pažiūros buvo kur kas už jį išmintingesnis, o aš jį lengvai apgavau. O Vytautą negaliu. Čion ne be velnio. Ir ne dyvai[9]; jo motina ir tėvas buvo stabmeldžiai. Jis pats, tiesa, krikštytas, bet tai taip sau tiktai, dėl viso ko. O mane du sykius krikštijo. Na tai tokio kaip aš kiekvienas velnias gali išsižadėti. Pamislykite, vieną kartą krikštyto, o jau velnias prisidingi. Tai du sykius krikštyto — ir šeip, ir taip krikštyto, turi suvis bijotis. pamislijęs Bet argi jau taip tas velnias ir bijosi manęs? Jeigu tai tiesa, tai būtų suvis niekai. Jeigu jisai gelbsti Vytautą, tai ir man susigadytų[10] tarpais jo pagalba, kada Dievas nesiskubina. ištaręs tai dairosi aplinkui su išgąsčia[11] Ne, nieko nėra!

    7

    iš tolo girdėti žingsniai O kad jį ir Perkūnas trenktų! Galėjo girdėti su paskubta ima giedoti Aniuolas[12] Dievo apreiškė Panai Marijai ir prasidėjo iš Dvasios Šventos!… pasirodo vyras

    8

    Ar tai tu čionai, Zbignieve? su meiliu veidu Jogailė patinka vyrą ir kiša jam ranką. Kas gero?

    ZBIGNIEVAS

    pakštelėjęs neva į karvošių[13] Jogailės, o iš teisybės į nagą savo nykščio
    9

    Nieko gero, šviesiausias karaliau! Kryžiuočiai ne tik žemių negrąžina, bet reikalauja dar nuo mūsų žemės. Ot, aš jumis paskaitysiu, ką jie rašo.

    JOGAILĖ

    10

    Ar žinai ką? Tu mėgsti tokius dalykus skaityti, tai tu pasiskaityk paskui sau da sykį, be manęs…

    ZBIGNIEVAS

    11

    Bet ką jiems atsakyti?

    JOGAILĖ

    12

    Ką atsakyti?

    ZBIGNIEVAS

    13

    Taigi, jūsų šviesybe.

    JOGAILĖ

    stovi užsimislijęs; paskui ima vėl niūniuoti iš tyko[14]
    14

    Aniuolas Dievo apreiškė Panai Marijai…

    ZBIGNIEVAS

    į šalį
    15

    Dievobaimingas karalius, tiktai ne laiku.

    JOGAILĖ

    truputį garsiau
    16

    Sveika Marija mylistos[15] pilna…

    ZBIGNIEVAS

    pertraukdamas
    17

    Ką gi daryti? Ką atsakyti?

    JOGAILĖ

    i šalį
    18

    Įkyrėjo man į gyvąją ir šits, kaip anoms gadynėmis[16] Vytautas.

    ZBIGNIEVAS

    nugirdęs tiktai paskutinį žodį, kalba į save
    19

    Vytautas? Ot galva! Tegul Vytautas su jais žinosi! Taip, taip! Ak ir nuo jo Kryžiuočiai reikalauja žemių, reikalauja Žemaitijos. Taip! Tegul Vytautas pradeda, o mes palūkėkime, pažiūrėsime. Ans mėgsta muštis. Jis n‘ištvers! Jis susiniaus su Kryžiuočiais. O kaip jis juosius sumuš, mes ir pasinaudosime. garsiai Jūsų šviesybe, mes lūktelsime su atsakymu ir pažiūrėsime, kaip šitoje dėtoje apseis Vytautas. Taip jūs norėjote.

    JOGAILĖ

    nustojęs niūniuoti
    20

    Taip, ugi taip! Tegul apseina Vytautas!

    kiša ranką Zbignievui, kaip ir atsisveikindamas, o tas nuduoda[17] vėl, jog bučiuoja jam karvošięJogailė išeina

    ZBIGNIEVAS

    21

    Ot, kalba ne vienas: kvailas Jogailė! Ne suvis kvailas! Ot, kas sumislyta. Ir kytriausiam nesumislyti geriaus. Tegul sau šykščius Vytautas mušasi su Kryžiuočiais, tegul žudo savo svietą, o mumis Dievas ant to protą davė, kad pasinaudotume be skriaudos dėl savęs… pasirodo Jadvyga, Zbignievas eidamas su paskubiu prie jos Šviesiausioji karaliene! Laba diena jumis! Laba diena, Aniuole, tu mūši! Saule!

    JADVYGA

    apsidairius ir pamačius, jog daugiaus nieko nėra
    22

    Kad ir tu pastiptum su savo laba diena. Prapuldei ant viso amžiaus, o dabar laba diena! Lįski tu prie šuns, o ne prie manęs!

    ZBIGNIEVAS

    23

    Suvis be reikalo teikėtės jūs ant manęs pūryti. Da taip sakant, aš ne tiktai ką kitą, bet ir padėkavonę[18] ne tiktai nuo kitų, bet ir nuo jūsų šviesybės užsidirbau…

    JADVYGA

    24

    Pražudęs mane ir pražudęs suvis be reikalo?!

    ZBIGNIEVAS

    25

    Kaip be reikalo?

    JADVYGA

    26

    Taip be reikalo, kaip pats sakei andai Jogailei, jog dėl lenkų susidėjimas į krūvą su Lietuva buvo nereikalingas.

    ZBIGNIEVAS

    27

    Ka! ka! ka! kvatoja Tai aš jam taip sakiau. Tiesa! Bet susimildama, karaliene, argi aš jam galėjau teisybę sakyti? Jumis, tai kas kita.

    JADVYGA

    28

    Kokią gi tu man teisybę pagaminai?

    ZBIGNIEVAS

    29

    Šita teisybė ir negaminta pati pasidarė. Gana bus, jeigu aš jumis priminsiu, jog lenkai ir dabar da ne per virš gerai stovi ginami ir Lietuvos. Gudai tyko nustverti kraštelį žemių. Čekai, vokiečiai iš kito krašto tiktai progos laukia. Tai da vis nieko! Bet atsižiūrėkite ant Kryžiuočių. Kiek jie mūsų žemių prarijo ir vis da nesotus. Da vis rija ir ant naujų žiojasi. O jus atsiminkite, kaip mumis ėjosi prieš sugobtuves[19] su Jogaile. Kas užpuolimas Lietuvos, kiek nelaimes darė mūsų šalyje; kiek lobių lietuviai kas sykis iš lenkų gabenosi, kiek vergusių!…

    JADVYGA

    30

    Kodėl nesigynėte! Ak jumis, kaip tu pasakoji, taip buvo lengva nuo visų gintis.

    ZBIGNIEVAS

    31

    Atsiginsi tu nuo Lietuvos! Jie kaip padūkę; tik plėšia, tik grėbia, tik smaugia, tik mūša! Nežiūri jie, ar tavo galva, ar akis… Jiems vis tiek! Lįski tiktai, o jie tave iš šuns vietos užmuš. Nežiūri, ar tu chamas, ar bajoras… tiktai sauja, tiktai kerta! Jeigu nebūtume mes su jais susidėję, su tais lietuviais, tai po dešimčiai metų ar po dviejų jie būtų užėmę visus lenkus ir vietoje būti karaliene, būtų tekę būti vergute ar Dievas žino kuomi… Ot, už ką man ir dėka priguli.

    JADVYGA

    32

    Ne vergute ir ne Dievas žino, kuomi būčiau buvus, tiktai pačia mano pirmo ir mylimo jaunikio. O už vargą ne dėkui!

    ZBIGNIEVAS

    33

    Na tegul ir taip. Bet kaip gi būtą buvę su mumis, su lenkais?

    JADVYGA

    34

    Su lenkais tai būtų buvę, ko jie verti.

    ZBIGNIEVAS

    35

    Ir jums negailėtų?

    JADVYGA

    36

    Ko jau gailėtis šalies, kuri ieško užvėjos po moteriškės žiurstu[20].

    iš tolo pasirodo pulkas magnatą su arkivyskupu. Zbignievas bėga prie jų, sveikina visus, bučiuoja rankas; karalienė tame tarpe sėda ant sosto; ją sveikina visi

    ARKIVYSKUPAS

    37

    Koksai svarbus dalykas pareikalavo čionai mūsų pribuvimo?

    ZBIGNIEVAS

    38

    Nuo kryžiuočių atsiųstas raštas, kuriame ne tiktai nežada jie grąžinti užimtą žemę, kaip tai mes reikalavome, bet da reikalauja naują.

    ARKIVYSKUPAS

    39

    O kur karalius? Tai jo ypatingas rūpestis. Ką jis ant šito sakytų?

    ZBIGNIEVAS

    40

    Jis man sakė savo mislį. O dabar giedodamas Aniuolą Dievo, nuėjo melstis į savo rūmus.

    ARKIVYSKUPAS

    41

    Ir tai gerai! Įgijome dievobaimingą karalių ir gerą da ir tuomi, jog jis mažai kišasi į darbus, duodamas mums valią apsūdyti kiekvieną svarbesnį dalyką viešą. Kokį garsą, kokį gerą Dievas Visagalis suteikė jums, šviesi karaliene, patį. Taip misliju, jog visas svietas užvydi[21] jums.

    JADVYGA

    42

    Aha! į šalį Pasikarki tu su savo karalium.

    PIRMAS MAGNATAS

    43

    Kalbos jokios nėra ir būti negali apie tai, jog karalius mūsų geras ir garsus. Klausimas čion eina ne apie tai, tiktai apie tai, ką daryti su kryžiočiais?

    PIRMA MOTERIŠKE

    44

    O ką da čionai daug šnekėti. Apgarsinti ant jųjų karę[22] ir atlikta.

    ARKIVYSKUPAS

    45

    Kaip tai atlikta? Vieno apgarsinimo jie neišsigąs.

    PIRMA MOTERIŠKE

    46

    Na, aš ir sakau apgarsinti. Žinomas dalykas, apgarsinus surinkti kariūmenę ir ėjus sumušti kryžiuočius.

    PIRMAS MAGNATAS

    47

    Ir jus leisite į kovą ir save patį ir vaikus?

    PIRMA MOTERIŠKE

    48

    Kaip tai patį ir vaikus? Yra ir be jųjų kam muštis su kryžiuočiais. Ant to Dievo leisti visokie bajorpalaikiai.

    PIRMAS MAGNATAS

    49

    Taip; bet matai, tamsta, tie bajorpalaikiai savo kalba: jeigu eiti, tai visiems, nes visi lygūs. Ir jie nenori.

    PIRMA MOTERIŠKE

    50

    Tai pasamdyti samdininkus.

    PIRMAS MAGNATAS

    51

    Na taip. Tiktai ant šito reiks suduoti pinigus. Jūs gal nuo savęs įnešite į kasą vieną antrą tūkstantį dukatų?

    PIRMA MOTERIŠKE

    pašokus nuo krėslo
    52

    Aš? Ant to yra karališka valstijos kasa.

    ARKIVYSKUPAS

    53

    Ji tuščia!

    PIRMA MOTERIŠKE

    54

    Aš tame nekalta. Ir ne mano dalykas dėti pinigus ant karės.

    ARKIVYSKUPAS

    55

    Kaip tamsta kalbi, taip kalba ir kalbės kiekvienas. Dėl to, pagal mano nuomonę, ir kad nelieti krikščioniško kraujo, geriausiai būtų atidavus šitą visą mūsų ginčą su kryžiuočiais ant valios švento Tėvo.

    ANTRAS MAGNATAS

    56

    Koks čion ginčas? Čion jokio ginčo nėra! Čion gali būti tiktai skundas į šventą Tėvą ant kryžiuočių.

    ARKIVYSKUPAS

    57

    Na, gerai. Parašykite tada skundą ir nusiųskite. Bet ką sakys karalienė?

    JADVYGA

    58

    Kaip sau norite, taip ir darykite.

    ARKIVYSKUPAS

    59

    Aniuolas! Saule mūši! Zbignievas ir Jadvyga žiūri labai šnairiai ant arkivyskupo O kaip gi norėtų mūsų dievobaimingasis karalius?

    ZBIGNIEVAS

    60

    Karalius, kaipo didžiai išmintingas ir globiantis savo tautą, mislija, jog geriau būtų atidėti ir laukti. Ir jeigu jau neapseis be karės, tai laukti geriaus, kad ją vestų Vytautas su lietuviais, kurie ir užgauti labiau ir kuriems per tai ir pritinka labiau vesti karę su kryžiuočiais, nei mums.

    ARKIVYSKUPAS

    61

    Labai išmintinga ir didelė mislis, ypač sukergus ją su mūsų nusprendimu.

    iš visų pusių šaukia balsai: „Tiesa! Tiesa!”

    KARALIENĖ JADVYGA

    62

    Darbas pabaigtas.

    išeina ji, o paskui ją ir kitos moterys

    PIRMAS MAGNATAS

    63

    Na ir tu gi melagius, Zbignieve.

    ZBIGNIEVAS

    64

    Dėl ko gi?

    PIRMAS MAGNATAS

    65

    Argi galimas dalykas, kad pats Jogailė taip būtų sumislijęs, kaip tu šnekėjai?

    ZBIGNIEVAS

    66

    Na, kad iš tikrųjų!

    PIRMAS MAGNATAS

    67

    Nei jau tiesa, nei ką! Meluoji kaip rudis: kur jam taip sudėstinėti.

    ZBIGNIEVAS

    68

    Vienok jis mane užvedė ant mislies.

    PIRMAS MAGNATAS

    69

    O kaip gi jis užved??

    ZBIGNIEVAS

    70

    Ugi pasakė: Vytautas.

    PIRMAS MAGNATAS

    71

    Na šitaip tai gali būti.

    ARKIVYSKUPAS

    72

    Be reikalo jus laikote Jogailę už žmogų silpno proto. Jisai kaipo tikras krikščionis yra tiktai labai dievobaimingas ir mestus[23]. Skatinamas mestumu jisai nesigiria ir nemandrauja. Bet kiekvienas žodis jo, kiekvienas darbas tai paveikslas išminties dėl visų. girdėt balsas giedančio Jogailės Visiems jums reiktų imti iš jo pavyzdį, kaip reikia gyventi katalikui.

    balsas giedančio artinasi

    ANTRAS MAGNATAS

    į šalį
    73

    Hm! Jeigu visi imtų tau nuo pats ryto iki vakaro po ausim giedoti „Aniuolą Dievo”, tai tuo išsižadėtum visų šventenybių ir džiaugtumeisi išgirdęs mozūrišką giesmelę apie Kaśką.

    pasirodo Jogailė; prie jo glemžiasi visi

    JOGAILĖ

    74

    Pabaigėte, turbūt? Na ir dėkui Dievui Tėvui, Sūnui Jo ir Dvasiai Šventai. Trijose Ypatose Vienam Dievui.

    sveikinasi

    ARKIVYSKUPAS

    75

    Kaip sveikata Jūsų, šviesiausias valdytojau!

    JOGAILĖ

    76

    Nieko sau būtų, tiktai miegu nelabai gerai: blusos kanda ir šunys loja. O aš tų šunų lojimo taip nekenčiu! Liepiu nuvyti. O nuvyti šunys, toliau ima staugti, kas da pikčiau dėl manęs. Jau jeigu šunys staugia, tai nelauki gero! Nuo mažo tokiose dėtose mane visados ima imti šiurpuliai ir nerimastis. Kad taip….

    tykiau kalba, kreipdamasis į arkivyskupą

    ARKIVYSKUPAS

    77

    Ko, Šviesiausias?

    JOGAILĖ

    nedrąsiai
    78

    Ar nėra tokio šventojo, arba nors abrozdėlio[24] kokio nuo šunų?

    esantieji čiauposi, kad neprunkšteltų

    ARKIVYSKUPAS

    79

    Ne, Šviesiausias! Tokių nėra. Bet melskitės, o malda suramins ir duos pakantrumą jums.

    JOGAILĖ

    80

    Aš ir taip pakantrus. Geriau, kad Dievas duotų pakantrumą šunims, kad jie nelotų ir nestaugtų.

    Jogailė tolinasi ir išnyksta rūmuose

    PIRMAS MAGNATAS

    81

    Na, mūsų išmintingasis kone numarino mane. Kone plyšau besičiaupydamas. Ir užsimanyta gi jo šventųjų nuo šunų! Gerai da, jog ne nuo blusų. O kad jį!

    ARKIVYSKUPAS

    grasnai
    82

    Cit, nepliaunyki! Jo lūpomis kalbėjo gilus tikėjimas! Tai kūdikiškas, nekaltas tikėjimas, kuris kalnus varto! Cit!

    arkivyskupas pakėlęs pirštą aukštyn grasina visiems lenkų magnatams

    II AKTAS

    Kriokavoje; Karaliaus rūmuose

    ARKIVYSKUPAS

    83

    Na, tamsta, kaip darbas eina su kryžiuočiais? Ar jau Vytautas apgarsino ant jųjų žygį?

    ZBIGNIEVAS

    atsidusęs
    84

    Kur tau! Jis nei nemislija apie tai.

    ARKIVYSKUPAS

    85

    Ar gali būti? Tai suvis niekai! Reiktų kad jis žygį apšauktų!

    ZBIGNIEVAS

    86

    Ir aš taip sakau.

    ARKIVYSKUPAS

    87

    Jeigu taip, tai kodėl jis taip ilgai neapšaukia?

    ZBIGNIEVAS

    88

    Ugi velnias jį žino!

    ARKIVYSKUPAS

    89

    Turbūt sveikas nieko nedarai, kad jis pasiskubintų, ar nemoki. Reikia tą girinį žmogų įerzinti.

    ZBIGNIEVAS

    90

    Tai dabar! Ar aš jau jį neerzinau ir nepykdžiau ant kryžiuočių, o kas iš to?

    ARKIVYSKUPAS

    91

    Sakai — erzinai…

    ZBIGNIEVAS

    92

    Visaip bandžiau. Ir gerumu bandžiau. Ir erzinau. Aš jam sakau, jog iš jo šiepia, juokiasi kryžiuočiai. O jisai man atsako, jog iš lenkę ir Jogailės jie dar labiau juokiasi. Aš jam sakau, jog kryžiuočiai jį meška, stabmeldžiu vadina. O jis man atkerta, jog kryžiuočiai lenkus beždžionkomis vadina, o dėl Jogailės per kvailį kito vardo ir neturi. Bandžiau jam sakyti, jog Lietuva turi apgarsinti karę kryžiuočiams, kad tie nesikabintų nei į Žemaičius, nei į Sudaviją[25], bet ir tai ant niekų nuėjo.

    ARKIVYSKUPAS

    93

    Ką gi jis tau ant šito atsakė.

    ZBIGNIEVAS

    94

    O ką? Girdi, jie da labiau kabinasi į lenkus, nei į Lietuvą. Jie, girdi, paėmė Drezdenką, paėmė kitas pilis su apygardomis ir da reikalauja. O ką apie Žemaitiją, tai girdi, ji jau kelis kartus prižadėta Kriyžiočiams ir per Mindaugą ir per Jogailę ir da vis, girdi, ji į Lietuvą priguli, o ne į kryžiuočius.

    ARKIVYSKUPAS

    95

    Jeigu taip, tai reikia pabandyt kryžiuočius užsiundyti ant Vytauto.

    ZBIGNIEVAS

    96

    Bandžiau!

    ARKIVYSKUPAS

    97

    Na ir kuomi pasibaigė?

    ZBIGNIEVAS

    98

    Kryžiuočiai porą mūsų gardų užėmė ir sklypą žemės ties Drezdenku.

    ARKIVYSKUPAS

    99

    O Lietuvoje ar daug užėmė?

    ZBIGNIEVAS

    100

    Jie tenai nė nebandė lįsti. Mumis, girdi, nepanagu. Vytautas, girdi, ant mūsų šalies gali užleisti savo totorius.

    Jogaila įeina

    JOGAILĖ

    101

    Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus!

    ARKIVYSKUPAS SU ZBIGNIEVU

    102

    Ant amžių amžinųjų. Amen.

    JOGAILĖ

    į Arkivyskupą
    103

    O tai gerai, jog aš sutikau čionai jūsų ekscelenciją. Jus gal man išrišite vieną svarbų klausimą, kurį be jūsų pagelbos veltui aš bandžiau per kitus išrišti.

    ARKIVYSKUPAS

    104

    Su didžiausia aitra aš tai atliksiu, paklodamas visas mano pajėgas ant to. Tiktai koks — tas klausimas.

    JOGAILĖ

    105

    Ot koks. Radau aš šmotelį[26] vaško ant stebuklingo abrozo. Pasakykite dabar man, ar šitas vaškas stebuklingas ir šventas, ar ne?

    ARKIVYSKUPAS

    pamislijęs
    106

    Dievas yra visagalis. Ir jeigu tokia valia Dievo, tai jis ir mažiausią krislelį, mažiausią dulkelę, ką sakau…

    pasirodęs iš tolo bajoras su gromatomis[27] pertraukia bylą arkivyskupo

    GANDANEŠIS BAJORASS

    107

    Žinios iš Didžiosios Lenkijos ir nuo Vytauto

    traukiasi šalin

    JOGAILĖ

    į Zbignievą
    108

    Paskaityki sveiks ir man papasakosi ką tenai rašo.

    arcivyskupui
    109

    Ot aš ir noriu žinoti, ar šitas vaško šmotelis gali gelbėti nuo nelaimės ar ne, ir jeigu gali, tai nuo kokios? siekdamasi ištraukti iš ančio[28] maišelį Aš dėl viso ko tą šmotelį įsidėjau į maišelį su kitomis šventenybėmis. Kalba ir traukia maišelį su atsidėjimu nicija ir ištraukęs pradeda kloti įtalpą maišelio priešai arkivyskupą Aš jumis tuojaus rasiu ir tą vaško šmotelį. O čion matote, tai nagai švento Martyno…

    ARKIVYSKUPAS

    nuošaliai
    110

    Greičiau meškos.

    JOGAILĖ

    111

    O čion tai vienas ūsas Judošiaus, labai gelbstintis nuo apgavimų. Man pasakojo, būtin šitą ūsą jam išpešus viena labai šventabliva moteriškė.

    ZBIGNIEVAS

    112

    Perprašau[29] jus, šviesiausias karaliau, jog pertraukiu jūsų pašnekį. Didžiosios Lenkijos vaivada daneša[30], jog kryžiuočiai užėmė dar sklypą mūsų žemės.

    JOGAILĖ

    113

    Argi jiems nesakyta, kad jie daugiau tokios kvailystes nedarytų?

    ZBIGNIEVAS

    114

    Kur nesakyta? Sakyta! Tiktai jie neklauso.

    JOGAILĖ

    su piktumu
    115

    Neklauso! Tai paliepkite Vytautui su Lietuva ant jų užpulti. Parašykite!

    ZBIGNIEVAS

    116

    Aš jau seniai tai padariau, seniai parašiau Vytautui, kad jis užpultų. Šiandien jau gavau ir atsakymą.

    JOGAILĖ

    117

    Na ir ką gi rašo Vytautas?

    ZBIGNIEVAS

    118

    Aš, girdi, ne apgynėjas lenkų.

    JOGAILĖ

    119

    Kas gi gins lenkus?

    ZBIGNIEVAS

    120

    Taigi jis. ir prideda gromatoje. Tegul, girdi, visi šunys gina lenkus, jeigu jie patys savęs nenori ginti.

    JOGAILĖ

    121

    Ką šunys gins. Jis tiktai šiepdamas tyčiomis rašo. pamislijęs Jeigu jisai nenori vienas ginti, kažin, ar jis neapsiimtų sykiu su lenkų kariūmene ginti lenkus? Reiktų pašnekėti su juoju.

    ZBIGNIEVAS

    kužda arkivyskupui į ausį
    122

    Girdi! Mislis! Reikia tiktai ją sunaudoti. Jogailei Jūsų karališka šviesybe! Kaip visados, taip ir dabar aš lenkiu galvą prieš jūsų išmintį. Kad ir šimtą mes čionai surinktume galvočių, vis jau geresnės mislies neišgirstume. Aš tiktai pridėti noriu, jog Vytauto gromatas atnešė jo pasiuntinys.

    JOGAILĖ

    123

    Kodėl tu man šito iš sykio nesakei? Liepki pašaukti pasiuntinį. O patys galite eiti pasilsėt, po tiek rūpesčių apie valdystos dalykus.

    visi išeina; lieka tiktai Jogailė ir Vytauto pasiuntinys

    PASIUNTINYS

    124

    Kunigaikštis Lietuvos, Bernaičių ir Rūsios, Vytautas siunčia labas dienas jumis, šviesiausias karaliau, ir visai šeimynai.

    JOGAILĖ

    125

    O kuo tu vardu?

    PASIUNTINYS

    126

    Marma.

    JOGAILĖ

    127

    Laike medžioklės Panemunyje man teko būti Marinuose. Ar ne iš tų Marmų esi sveiks?

    PASIUNTINYS

    128

    Iš tų, jūsų šviesybe!

    JOGAILĖ

    129

    Sugrįžęs, Marma, atiduoki labas dienas Vytautui ir visai jo šeimynai, ir pasakyki, jog aš jo neužmirštu ir tegul jis manęs neužmiršta. pamislijęs Neužmirštu aš viso mūsų kampo. Atsimeni gal ties jūsų vieta ant Nemuno kranto kresną lapotą iškerojusią liepą, šventą dėl visos apygardos? Ar nenukirto naikindami stabmeldystės paminklus?

    PASIUNTINYS

    mikčiodamas
    130

    Tai aš gerai neatsimenu. Aš…

    JOGAILĖ

    131

    Sakyki man drąsiai! Čionai nėra nė vieno lenko, o aš ir krikštytas, likau vis tokiu jau, kokiu buvau.

    PASIUNTINYS

    132

    Jeigu jūsų šviesybė klausiate apie tą liepą, kuri ant kranto Nemuno, tai ta dar užsiliko. Jos nedrįso niekas nukirsti. Švento!

    JOGAILĖ

    133

    Ir dėkui Dievui! Puiki tenai vieta. Nemuno krantas parėdytas[31] medžiais. Nuo laukų kvepia žolynų žiedais, lekia gausmas… Kaip aš išsiilgau savo gimto kampo. Man jau į gyvą kaulą įgriso ir lenkai ir viskas čionai… Traukte mane trankia tenai, į tėviškę, bet tenai ir manęs ne labai myli…

    MARMA

    į šalį
    134

    Kas mylės žudytoją Kęstučio.

    JOGAILĖ

    135

    Dabar tenai visi tik vieną Vytautą žino ir myli!

    MARMA

    136

    Tiesa! Visi myli Vytautą. Bet Lietuva plati. Randasi visiems lietuviams vieta joje. Ir Algirdo veislę lietuviai mini su paguoda.

    JOGAILĖ

    į save
    137

    Ar nepabandyti papirkti šitą Marmą, kad jis nudaigotų Vytautą? Būtų tai suvis pusėtinas darbas. Marmai Nėra jau dabar Lietuvoje tokių atsidavusių žmonių, kaip buvo Kučiukas, Zebenštis…

    MARMA

    138

    Na, tiesa! Nėra dabar jau tokio brudo[32]. Ir anuosius žmones nugalabino, kaip piktas šunis, tuosius užmušėjus brangaus Kęstučio.

    JOGAILĖ

    į save
    139

    Nėra ką nė šnekėti. Marmai Taip, taip! Dėl to ir aš misliju, jog jeigu aš sugrįžčiau namon į Lietuvą, tai nesirastų dabar nei vieno lietuvio, nei žemaičio, kuris drįstų pakelti ant manęs ranką. O dėlei Kryžiuočių man reiktų pasimatyti su Vytautu, malonu būtų pasimatyti Lietuvoje… Bet tie darbai…

    MARMA

    140

    Ir Vytautas rūpinasi apie juosius. Ir jis norėjo pasimatyti su jūsų šviesybe, ypač da dėl to, jog nustojo suvis vilties, jog popiežius, arba vokiečių imperatorius sutramdys Kryžiuočius.

    JOGAILĖ

    141

    Ar tai Vytautas bandė tramdyti kryžiuočius ir per vokiečių imperatorių?

    MARMA

    142

    Ugi kaip! Ans buvo ir apsiėmęs. Tik kur tau Kryžiuočiai klausysis ko nors! Jie ir iš imperatoriaus ėmė šiepti.

    JOGAILĖ

    143

    Jau jeigu jie drįsta šiepti iš Vytauto, tai ko jiemis nešiepti iš ko nors kito?

    MARMA

    144

    Negirdėta, by[33] jie šieptų iš Vytauto. Ant viso ko numanau, jog jie Vytauto drūčiai prisidingi. O ką iš lenkų, iš Lenkijos, tai jie drūčiai šiepia.

    JOGAILĖ

    su paskubiu
    145

    Na tiek to iš ko jie šiepia, iš ko ne. Vis tiktai jie laiko visą Sudavijos kraštą iki Šešupės per savo žemę ir lanko neretai.

    MARMA

    146

    Na taip. Jie laiko ją už savo kaip mes laikom visą Prūsų žemę iki Jūrių-marių už savo.

    JOGAILĖ

    147

    Ir lankote taipogi kiek galite?

    MARMA

    148

    Na, kad taip!

    JOGAILĖ

    149

    Ot, matai, kaip laisvai yra Vytautui. Kada jis nori, tada ir užpuola ant Kryžločių ir kitų šalių. O aš sakau lenkams: pulkim ant kryžiuočių. O jie man: — kariūmenės nėr. Aš sakau: rinkime kariūmenę. O jie: tegul Lietuva viena muša kryžiuočius. Iš tikrųjų, pašnekinki Vytautą, ar jis neapsiims vienas sumušti kryžiuočius, užstodamas už lenkus.

    MARMA

    150

    Apie tai šviesiausias karaliau nėra ką ne kalbėti. Vytautas Lenkus neužstos. Ot sutarmėje[34] su lenkais jis neatsisakys mušti juosius. Bet vienas neis. O jeigu mušis, tai tiktai už save, už Lietuvą.

    GANDANEŠIS

    įeidamas
    151

    Žinios nuo kryžiuočių šalies.

    išeina

    JOGAILĖ

    152

    Pašauki Zbignievą, tamsta, ir kitus.

    Marma išnyksta ir po valandėlės grįžta su Zbignievu ir kitais lenką magnatais

    JOGAILĖ

    į Zbignievą
    153

    Paskaitykie, ką čion rašo kryžiuočiai.

    ZBIGNIEVAS

    154

    Čion rašo ne kryžiuočiai, tiktai apie juosius. Prekius mūsų jie nugrėbė ir pavergė. Užėmė vėl žemės sklypą.

    JOGAILĖ

    155

    Na jeigu taip, tai reikia apgarsinti ant jų karę. Reikia tiktai susitarti su Vytautu. Ot, ponai, pasiuntinys Vytauto. Jisai man išaiškino, jog Vytautas vienas be mūsų už mus neužstos, dėl to nėra ką nė laukti daugiau.

    VISI MAGNATAI

    156

    Taip, taip!

    ZBIGNIEVAS

    157

    Tarpu pavergtų ir nugrėbtų prekių randasi ir mano žmonės, ir arkivyskupo, ir kitų. Jeigu mes dabar neužstosime, tai Kryžiuočiai pripras taip apseiti ant toliaus.

    ARKIVYSKUPAS

    158

    Na, taip! Reikia apgarsinti karę.

    III AKTAS

    Ant kalvos netoli nuo miestelio

    pulkai kareivių eina plaukia viena ir

    kita puse. Iš tolo ant kalvų matyti

    kryžiuočių kariūmenė.

    ZBIGNIEVAS

    159

    Šviesiausias karaliau! Jūsų šviesybe, esi vyriausiu vadu visos kariūmenės. Ką nuspręsi, tą turi pildyti visi ir Vytautas.

    JOGAILĖ

    160

    Na, taip!

    ZBIGNIEVAS

    161

    Dėl to man rodosi, jog būtų naudinga nusprendus jumis taip, kad Vytautas su kariūmene Lietuvos stotų pirmutiniu nuo šalies kryžiuočių kariūmenės.

    JOGAILĖ

    pertraukdamas
    162

    Kad mes Vytautu ir jo kariūmene kaip ir prisidengtume?

    ZBIGNIEVAS

    163

    Na, taip! Kad puldami ant mūsų kariūmenės kryžiuočiai atsiremtų pirmiausiai į lietuvius. Jie vieni ir kiti tiktai laukia progos, kad susiremtų. Na, jie čionai ras tą progą ir kuo jie vieni kitiems geriau suduos, tuo bus dėl mūsų geriau. Nei vienų, nei kitų nėra ką gailėtis.

    JOGAILĖ

    164

    O jeigu lietuviai vieni pergali kryžiuočius? Ar jiems tada vieniems teks ir garbė pergalėjimo?

    ZBIGNIEVAS

    165

    Tai dabar! Ar tai mes kvaili? Kaip tiktai pamatome, jog kryžiuočiai sumušti, taip ir mes puolame vyti. O riksmo mes padarysime dvigubai daugiau, nei tie kvaili ir pusgyviai lietuviai gali padaryti. Mumis garbė teks… ir nauda!

    JOGAILĖ

    166

    O jeigu lietuvius sumuša?

    ZBIGNIEVAS

    167

    Ir tai gerai bus! Dabar Vytautas tavęs neklauso beveik suvis ir nesibijo.

    JOGAILĖ

    168

    Na, taip! Nebijo suvis. Ir ką jis bijosis? Užsimanęs jis gali mase sumušti su visa mano lenkiška kariūmene ir su visais samdininkais.

    ZBIGNIEVAS

    169

    Na, matai ir pats, šviesiausias karaliau! Taigi jeigu jį kryžiuočiai sumuša, tai to tiktai mumis ir reikia. Tada Vytautas su jo Lietuva ir Žemaičiais turės mūsų klausyti.

    JOGAILĖ

    170

    Gerai! Bet jeigu kryžiuočiai, sumušę Vytautą, užsimano sumušti ir mus?

    ZBIGNIEVAS

    171

    Šviesiausias karaliau! Man rodosi, jog ir pats šitai kalbėdamas vargai, bo mislyji, jog taip tai lengva Vytautą sumušti…

    JOGAILĖ

    172

    Na, taip! Aš gerai žinau, jog Vytautas nesiduos savęs sumušti. Bet matai mūšinės gadynėje visaip atsitaiko. Na, o jeigu iš tikrųjų sumuša Vytautą su jojo lietuviais ir jeigu, sumušę, griūva visomis pajėgomis ant mūsų?

    ZBIGNIEVAS

    173

    Na tai ką? Tegul sau griūva. Pas mus da liktų samdininkai ir mūsų kariūmenė.

    JOGAILĖ

    174

    Taip! Bet ir pats supranti gerai, jog be Vytauto mes neatsilaikytume…

    ZBIGNIEVAS

    175

    Na tai ką? Jeigu ir neatsilaikytume? Didelis čion dalykas! Na, užims jie tada ir mūsų žemę ir Lietuvą… Argi jie užėmę ir taip liks? Likę, ak jie viena nakčia su visa savo kariūmene išnyktų. Tai aiškus dalykas! Svietas juosius bematai išplautų.

    JOGAILĖ

    176

    Na kas iš to?

    ZBIGNIEVAS

    177

    Ot kas: sumušę, jie turės daryti paliaubas. O kaip darysime paliaubas, tai mes atsipirksime žemėmis žemaičių ir Lietuvos… Apsilps Vytautas, ne mes.

    JOGAILĖ

    178

    Ant tokių paliaubų netiktų Vytautas.

    ZBIGNIEVAS

    179

    Sumuštas turėtų tikti.

    JOGAILĖ

    180

    Tu jį nepažįsti gerai kryžiuočiai ir sumušto jo labiau bijo, nei manęs su visa mano nesumušta kariūmene. Bet pabandyti… kodėl? Visados ne pro šalį. O gal ir pasiseks nors sykį apgauti man ir Vytautą. Na, o gal laimė lems man ir jį į rankas mano anksčiau susitverti. Hm!… Viskas gali būti… Tau vienok labai dėkui. Dabar aiškiai matau, jog tu tarnas ir savo tėviškei, ir man. Šauki gandanešius, o aš duosiu atsakomus gandus.

    Zbignievas triūbija[35]; ant balso triūbos renkasi gandanešiai, kuriems Jogailė duoda paliepimus

    ant kalvos stovi lenkų tavorai. Tarpu jų Jogailės šėtra[36]; iš tolo matyti kryžiuočių tavorai; nuo kryžiuočių pusės lietuvių tavorai; tarpu lietuvių ir lenkų samdininkų tavorai; kareiviai stovi eilėse

    GANDANEŠIS

    į Jogailę stovintį šalia žirgo
    181

    Nuo kryžiuočių joja du pasiuntiniai.

    JOGAILĖ

    į Zbignievą
    182

    Gali būti, jog kryžiuočiai pamatę mano galybę nusigando ir nori daryti paliaubas.

    ZBIGNIEVAS

    183

    Ant jokių paliaubų netikite! Ant jokių! Mumis reikia kovos. Mumis reikia, kad kryžiuočiai sumuštų lietuvius. Kito tokio panašaus atsitikimo negreitai sulauksime, kaip dabar.

    sargai atveda pasiuntinius

    VIENAS PASIUNTINYS

    184

    Pasveikinimą nuo mūsų Grossmeisterio karaliui lenkų Jogailei ir jo broliui Vytautui.

    JOGAILĖ

    pasipūtęs
    185

    Dėkui! Ir nuo mūsų pusės nuneškite jam pasveikinimą. Ką sveiki sakysite?

    KITAS PASIUNTINYS

    186

    Mūsų Grossmeisteris liepė paklausti ko taip ilgai stovite ir nepradedate kovą? Jeigu čion ankšta, tai Grossmeisteris lieps savo kariūmenei pasitraukti toliau. Jeigu stoka ginklų, tai jis štai per mus atsiuntė jumis du kardus.

    JOGAILĖ

    į Zbignievą
    187

    Ką man atsakyti?

    ZBIGNIEVAS

    iš lėto
    188

    Sakykit, jog iš vietos nesitrauksi. Matai, kitaip darant lietuviai liks iš šalies ir puldami kryžiuočiai ne ant ją pirmą užeis. Pridėk, jog neliepi pradėt dėl to, jog da per anksti. O ką kardą, tai ir pas mus iki valiai.

    JOGAILĖ

    į Zbignievą
    189

    O kardus ar imti?

    ZBIGNIEVAS

    190

    O kodėl n’imti? Imki.

    JOGAILĖ

    stalgiai ir garsiai
    191

    Iš vietos aš nesitrauksiu. Neliepiu pradėti mūšinę, nes da per anksti. O ką apie kardus, jei nors mes jų ir ikvaliai[37] turime, bet šituosius paimu maloniai.

    pasiuntiniai grįžta atgal

    1-MAS GANDANEŠIS

    192

    Vokiečią Kryziočią kariūmenė traukiasi tolyn.

    nyksta

    ZBIGNIEVAS

    į Jogailę
    193

    Tai ruimą mums daro.

    po trumpai valandėliai

    1-MAS GANDANEŠIS

    194

    kryžiuočią kariūmenė grįžta atgal.

    nyksta

    2-AS GANDANEŠIS

    195

    kryžiuočiai gula ant lietuvių.

    nyksta

    ZBIGNIEVAS

    linksmai rankas trindamas
    196

    Na, viskas taip išėjo, kaip aš sumąstavojau! Vivat Polionija! Lietuva šiandien pražus ir vergaus mums!

    BALSAS BAJORU IR ŠLEKTU LENKU

    197

    Vivat Zbignievas! Vivat mūsų kytrasis!

    ZBIGNIEVAS

    198

    Vienas aš viso šito nebūčiau įstengęs padaryti be valios karaliaus ir be jųsų padėjimo.

    BALSAI LENKŲ

    199

    Vivat karalius! Vivat siektų luomas!

    3-ČIAS GANDANEŠIS

    200

    Lietuviai sujudo ir bėga!

    ZBIGNIEVAS IR LENKAI

    201

    Vivat Polionija!

    4-TAS GANDANEŠIS

    202

    kryžiuočiai gula ant samdiniukų ir mūsų karifimenės.

    JOGAILĖ

    su nusiminimu
    203

    Laikykitės da, ponai, kad nebūty sarmatos ant viso svieto.

    LENKŲ POETĄ

    204

    Ką nrams kryžiuočiai? Mums jie niekas. Męs ir juosius kytrumu pergalėsime. Ant greitosios aš sustačiau giesmę.

    gieda jisai ir jį seka kiti

    Męs visi kytri politikai,

    Me! Me! Męs!

    Męs visi kytri politikai,

    Me! Me! Męs!

    5-TAS GANDANEŠIS

    pertraukdamas
    205

    Pulkas kryžiuočiy gula ant Šios pusės, kaip ir jieškodamas karaliaus.

    JOGAILĖ

    matydamas besišalinančius į visas puses nuo jo lenkų magnatus.
    206

    Nesiskubinkite, ponai, su tokia aitra į Šalis nuo manęs: duokite laiko ir man nors prisirengti. Vieną mane čion radę, kryžiuočiai da gali apkoliečyti.

    ZBIGNIEVAS

    207

    Šviesiausias karaliau, kad dabar da galima, bėkime visi. Gero nėr ką Čion laukti. Jau jeigu Vytautas nubėgo, tai mums nei bandyti spirtis nereikia. Bėgkime!

    JOGAILĖ

    208

    Tamista! mielai aš bėgčiau, tiktai kur bėgti? Aplinkui visur kryžiuočių pulkai kaunasi su mūsiškiais. Bėgdamas da palįsi po kirčiu ir nusmogs tave kaip kokį nieką… Ot geriaus aš išsiimsiu iš maišelio visas šventenybes. Ar tiktai jos neprašalįs nuo mūsų visokį paojų. imdamas iš ančio maišelį Ot štai! atriša jį su paskubtu Dabar pats laikas šitoms šventenybėms parodyti savo galybę. Ot vinis, kuriaja buvo prikaltas vienas iš žmogžudžių. Ot labai stiprus seitas, tiesa, stabmeldiškas, bet vis tiek: žalčioskūrutė. Štai Šventos Onos pantaplio skūrgalis…

    ZBIGNIEVAS

    209

    Karaliau, bėkime! Visi jau nuo čion nubėgc. Eina ant mūsų. Stačiai pulkas kryžiuočių.

    JOGAILĖ

    210

    Palauki truputį, tiktai šventenybes susidėsiu.

    ZBIGNIEVAS

    211

    Bėkime, jau jie čion! Meskime viską!

    JOGAILĖ

    212

    Ir tavo būta šnekos, lyg nežinai, jog metus eitų, jis nustoja visos stiprybės.

    vokiečiai gula

    ZBIGNIEVAS

    rėkia
    213

    Vyrai, ginkite karalių! Vyrai!

    aplinkui riksmai ir kova

    JOGAILĖ

    pamatęs, jog ant jo kryžiuočius smelkiasi, siekdamasi drauciniu perdurti.
    214

    Gelbėkite! Qelbėkite! In pilvą man įdurs. Apsukui kįla riksmas da didesnis. Lenkų kareivis nutrenkia kryžiočio draucinį ir križiotį patį nuduria. Kįla šūksmas „Vytautas! Vytautas!” Pulkas kryžiuočių da smelkiasi truputį, bet sutremtas Jogailės pulkais nyksta.

    JOGAILĖ

    į Zbignievą
    215

    Ko jie čion rėkia: Vytautas!

    ZBIGNIEVAS

    216

    Ugi biaurybė Vytautas vėl visus mus apgavo. Jis daprato dėlko męs jį pirma priešai Vokiečius pastatėme ir kaip tiktai kryžiuočiai ant jo užpuolė, jis vietoje muštis su visa kariūmene pasileido bėgti, kad kryžiuočiai ant mus galėtų užpulti. Na tie vietoje vytis Vytautą užpuolė ant mūsų. O dabar Vytautas sugrįžo. Apsupo kryžiuočius ir muša juusius neišleizdamas nei vieną, o mūsų kariūmenė ir nenoromis, o turi Vytautui padėti mušti.

    JOGAILĖ

    217

    Tai šuns kumpis tas Vytautas ir — čion jis nesidavė apgauti! Aš taip ir mislijau. Apgausi jį!

    svietas aplinkui rėkia: Vytautas! Vytautas! Pasirodo keli magnatai

    GANDANEŠIS

    218

    Čekai visi perėjo ant Vytauto pusės ir muša visi kryžiuočius.

    išnyksta

    JOGAILĖ

    219

    Na dabar pats laikas stipriausią saitą iš maišo išimti..

    tempia iš maišo meškos nagą

    ZBIGNIEVAS

    220

    Karaliau sergekis! Ant mūsų vėl pulkas kryžiuočių eina. Bėkime. Niekur! Mūsų kareiviai, matote, ginklus metę bėga

    pro šalį grumiasi kareiviai pailsę, sumurę, išsigandę. Ryksmai kryžiuočių.

    GANDANEŠIS

    221

    Pulkai Didž-Lenkų pasviro. kryžiuočiai su didele pajėga ant čion eina. Išnyksta.

    ZBIGNIEVAS

    222

    Bėkime Karaliau! pro juosius, bėga kareiviai Dieve, susimilki ant karaliaus ir užliki jį gyvą. tykiau Ir mane po draugiai.

    JOGAILĖ

    į save
    223

    Jis meldžiasi. Reiktų ir man.

    bamba
    224

    Tėve mūsų, kuris esi danguose. Švęskis vardas Tavo. pamislijęs Na, o jeigu tenai kur nor danguje yra Kęstutis ir jeigu jisai viską išpasakojo, tai ką ir malda gelbės? Senoviniai dievai buvo geresni. Tenai būdavo prasižengi prieš vieną, kitas gali tave užstoti, o čion dabar viens Dievs ir atlikta. Prasižengiai — lik sveikas.

    ryksmai kyla, mušynė vėl artinasi

    ZBIGNIEVAS

    225

    Niekai! Gula vėl ant mūsų! Visi bėga. Turbūt musiškius sumušė, bėkime ir mudu.

    JOGAILĖ

    apsidairęs aplinkui
    226

    Bėkime!

    ZBIGNIEVAS

    227

    Kelią! Kelią, karaliui!

    bėgantys neklauso; kemšasi, lenda po žirgu; girdėt iš tolo balsai triūbų; balsai šitie vis kyla

    JOGAILĖ

    pabandęs bėgti ir negalėdamas klauso balso kovos
    228

    E, kaip staugia triūbos! Tai, mūsų lietuviškos triūbos! Tai Vytauto tenai kariuomenė.. Kaip pikti vilkai staugia, kaip vilkai kaip meškinai jie tenai drasko kryžiuočius. Vis artyn! E! vis garsyn!… Bėgti? Tėvas mane ne taip mokino.. rėkia ant bėgančių Atgal! Atgal į kovą! Ar jumis ne gėda?

    ZBIGNIEVAS

    negalėdamas prasimušti bėgti per kareivių minias
    229

    Melskimėsi! Melskimėsi! O Dievas gal užliks karaliui gyvastį. Mūsų kariuomenė sumušta bėga.

    triūbų balsai vis aršyn eina ir artinasi

    JOGAILĖ

    klausydamas
    230

    Tai triūbos neperlaužtos Lietuvos staugia! Tai drasko Lietuviai kada taip staugia triūbos. Į krūvą, vyrai! Ten Vytautas muša. Į krūvą!

    aplinkui kaip griausmas pradeda griauti ryksmai: Vytautas! Vytautas!

    GANDANEŠIS

    231

    Kryžiuočių kariuomenė pasviro. Sumušta bėga. Grossmeisteris žuvo.

    JOGAILĖ

    232

    Kur mano maišas su šventenybėmis? Jis buvo vis čionai antyje.

    ZBIGNIEVAS

    233

    Ugi rankoje jūsų jisai, šviesiausias karaliau.

    JOGAILĖ

    234

    Iš tikrųjų! O aš mislijau, jog rankoje mano kardas. Vietoje kardo maišo beesama su šventenybėmis. Turbūt dėl to Dievas ir pergalėjimą davė.

    235

    Šaukite kunigus! Kur arkivyskupas, kur kiti? Melstis! Kur gandanešiai? Tegul jie apgarsina visur, kad liautųsi kovos. Priešą pergalėjome. Dabar reikia Dievui padėkavoti ir visam svietui parodyti mūsų didmantumą.

    Kita šalis mušynės. Vytautas stovi ant žirgo, aplinkui jį Lietuvos bajorai.

    VYTAUTAS

    236

    Dabar tiktai lieka darbą pabaigti. Vokiečiai kryžiuočiai pasklydo bėgti į visas šalis. Mažai kas jų laikosi ir su jais ūmai bus pabaigta.

    BAJORAS

    237

    Diena laiminga. Nors prasidėjo klasta.

    VYTAUTAS

    238

    O katra diena pas mus neprasideda lenkų klasta? Mumis jau tai paprastas dalykas.

    GANDANEŠIS

    239

    Nuo Jogailės gandą atsiuntė, kad liautis kovos ir Dievui padėkavoti už pergalėjimą.

    VYTAUTAS

    240

    Na šitai, tai beveik ne pro šalį. Tegul kariuomenė truputį kvėpteli. Jai da daug darbo lieka. Su naujom pajėgom ji geriaus atliks darbą. liepia jisai šerti žžirgus; pro Vytautą veda paimtus vergučius, komtūras kryžiuočių, prastus brolius minikus, raitelius, svečius Apsčiai! Apsčiai suimta!

    1-AS BAJORAS

    241

    O kiek guli jų! Tai tegul ir Dievas myli.

    2-AS BAJORAS

    242

    Šiandien kryžiuočių kaip žiedų nuskynėme. Guli jų grossmeisteris, guli komtūrai, tyso ir kariuomenė jųjų, tik menki likučiai išnešė gyvastį ir bėga.

    VYTAUTAS

    patėmijęs, jog viskas gatava dėl maldos
    243

    Pasimelskime ir mes.

    kunigai gieda „Te Deum”. Pabaigus maldą kareiviai sėda užkandžiauti, šeria žirgus vėl

    VYTAUTAS

    244

    Laikas butų dabar jau ant žirgų sėsti ir vytis kryžiuočių likučius. į bajorus Siųskite ką nors pas Jogailę, kad parneštų nuo jo gandą dėl vijimo kryžiuočių. Tegul pasako jam, jog jau laikas.

    1-AS BAJORAS

    į vieną kareivį
    245

    Ei, Pečki! Joki pas karalių.

    PEČKIS

    246

    Ant tų pėdų!

    2-AS BAJORAS

    247

    Ką tu Pečkį siunti. Pečkis melagius, jis ką nors, o tau vis sumeluos.

    nuošaliai tame tarpe trečias bajoras sėda pats ant žirgo ir nujoja

    PEČKIS

    248

    Nei jau aš visados meluoju, nei ką. Prasimanote tiktai ant manęs, tamsta. Šiandien aš visą dieną nei krisleli nepamelavau.

    1-AS BAJORAS

    249

    Joki pas karalių ir pasakyki, jog tu atjojai gando, kad vyti kryžiuočius ir pasakyki, jog tave atsiuntė Vytautas. Girdi?

    PEČKIS

    250

    Tai dabar negirdėsi! Ak tik aš ne kurčias ties savo pulkais.

    1-AS BAJORAS

    251

    Ką gi tu pasakysi mislijęs?

    PEČKIS

    252

    Nesirūpinkite, bus pasakyta gerai! Aš pasakysiu, jog Vytautas atsiuntė gandą vyti kryžiuokus ir kad sėstų dėl to visi pulkavedžiai ant žirgų.

    2-AS BAJORAS Į PIRMĄ BAJORĄ

    253

    Na, ar ne ant mažo išeina?

    1-AS BAJORAS

    254

    O kad jį paibeliai! Negali nemeluoti.

    PEČKIS

    255

    Koks čion melas? Ar tai Jogailei pritinka davinėti gandas ir paliepimas, dėl mūsų Vytauto. Vytautas turi jam davinėti.

    1-AS BAJORAS

    256

    Darykie dabar ką nori su tokiu sutvėrimu!

    3-AS BAJORAS

    sugrįžęs į Vytautą
    257

    Jogailė, karalius Lenkų, neduoda gando dėl vijimo. Sako, jog da perangsti.

    VYTAUTAS

    258

    Ką gi jis tenais daro dabar?

    3-AS BAJORAS

    259

    Guli ant pilvo ir bumbia. Ir sako, jog jis taip gulės da dvi nedėlias.

    VYTAUTAS

    260

    Ne jeigu taip, tai mes vyrai ant namų. Ligonių ir sužeistų ne mažai pas mus. Namon!

    261

    Balsai išgirdusių kalbą Vytauto. Ura! Ant namų! Ura Vytautas! Ura!

    1-AS BAJORAS

    262

    Nėr ko čionai mumis rūgti. Jeigu neduoda Jogailė galo padaryti kryžiuočiams, tai ant namų. Ura! Vytautas!

    BAJORAI IR KAREIVIAI

    263

    Ura, Vytautas!

    Przypisy

    [1]

    triūsas — kruopštus darbas. [przypis edytorski]

    [2]

    smilus (lenk.) — drąsus. [przypis edytorski]

    [3]

    niekuomi — sen. forma: niekuo. [przypis edytorski]

    [4]

    ženybos — vedybos. [przypis edytorski]

    [5]

    mislyti (sl.) — galvoti. [przypis edytorski]

    [6]

    dūšia (sl.) — siela. [przypis edytorski]

    [7]

    kytras (lenk.) — gudrus. [przypis edytorski]

    [8]

    kiba (lenk.) — tikriausiai. [przypis edytorski]

    [9]

    dyvai (brus.) — keisti dalykai, stebuklai. [przypis edytorski]

    [10]

    susigadytų — praverstų. [przypis edytorski]

    [11]

    išgąstis — baimė. [przypis edytorski]

    [12]

    Aniuolas (lenk.) — Angelas. [przypis edytorski]

    [13]

    karvošius — rankovių atraita. [przypis edytorski]

    [14]

    iš tyko — tyliai. [przypis edytorski]

    [15]

    mylista (brus.) — malonė. [przypis edytorski]

    [16]

    gadynė — metas, laikas. [przypis edytorski]

    [17]

    nuoduoti — apsimesti ką nors darant. [przypis edytorski]

    [18]

    padėkavonė — padėka. [przypis edytorski]

    [19]

    sugobtuvės — sutuoktuvės. [przypis edytorski]

    [20]

    žiurstas — prijuostė. [przypis edytorski]

    [21]

    užvydėti — pavydėti. [przypis edytorski]

    [22]

    karė — karas. [przypis edytorski]

    [23]

    mestus — saikingas, santūrus. [przypis edytorski]

    [24]

    abrozėlis — paveikslėlis dažniausiai su Šventųjų atvaizdu. [przypis edytorski]

    [25]

    Sudavija — Suduva. [przypis edytorski]

    [26]

    šmotelis — gabalėlis. [przypis edytorski]

    [27]

    gromata (rus.) — raštas, laiškas, dokumentas. [przypis edytorski]

    [28]

    antis — marškinių perskėlimas per krūtinę. [przypis edytorski]

    [29]

    perprašyti (lenk.) — atsiprašyti. [przypis edytorski]

    [30]

    danešti (lenk.) — pranešti. [przypis edytorski]

    [31]

    parėdytas — papuoštas. [przypis edytorski]

    [32]

    brudas (lenk.) — bjaurybė. [przypis edytorski]

    [33]

    by (lenk.) — kad. [przypis edytorski]

    [34]

    sutarmė — susitarimas. [przypis edytorski]

    [35]

    triūbyti (brus.) — pusti trimitą. [przypis edytorski]

    [36]

    šėtra (lenk.) — palapinė. [przypis edytorski]

    [37]

    ikvaliai — iki valios, labai daug. [przypis edytorski]

    Close
    Please wait...