TPWL

Wolne Lektury potrzebują pomocy! Wesprzyj bezpłatną bibliotekę internetową i przeczytaj utwory napisane specjalnie dla Ciebie.

x

5553 free readings you have right to

Language

Footnotes

By first letter: all | 0-9 | A | B | C | D | E | F | G | H | I | J | K | L | M | N | O | P | Q | R | S | T | U | V | W | X | Y | Z

By type: all | author's footnotes | Wolne Lektury editorial footnotes | source editorial footnotes | translator's footnotes

By qualifier: all

By language: all | English | français | Deutsch | lietuvių | polski


99 footnotes found

Tai Gražina, moteriškė — didžiūnas. — Būdas ir pasielgimas Gražinos gali nevienam išrodyti per daug romantiškas ir nesutinkantis su anų laikų papročiais; nes, kaip rašėjai pasakoja, padėjimas moteriškių pas senovės lietuvius buvęs gana vargingas. Gyveno jos paniekinime, veik kaip nelaisvėj. Iš kitos vėl pusės, pas tuos pat rašėjus randame suvis priešingus padavimus. Ir taip, ant prūsiškų paparčių ir ant senovės pingų, pripažįsta Schuetz (Kotzebue t. I., p. 291), matęs paveikslus apvainikuotos moteriškės; iš ko galima numanyti, kad toj šalyj kadaise viešpatavo moteriškė. Daug tikresnes, nes ik musų laikų užsilikusias, turime žinias apie garbias, paguodotas vaidilytes: apie Gezaną ir Katiną, kurių drapanos ir relikvijos da ilgai buvo užlaikomos krikščioniškose bažnyčiose. Pasakojo man, pažystąs gerai tėvynišką istoriją P. Onacevičius, kad rankraštyje kronikierius iš Volyniaus yra papasakota apie garbės vertą pasielgimą moteriškių tūlos lietuviškos pilies. Išėjus vyrams į karę, jos pačios vienos gynė pilies mūrus, o negalėdamos apsiginti nuo priešo, geriaus velijo pražūti, nei pakliūti nelaisvėn. Panėšiai pasakoja ir Kromeris (Polonia, p. 26) apie atsitikimą pilyj Pullen… Yra teipgi žinoma, kaip narsus, rūstus kareivis Kęstutis karštai mylėjo Byrutą, kurią, nors ji buvo pašvęsta dievams, nežiūrint į pavojų ir priešingumus, išvedė iš šventynės ir, nors buvo dukteris paprasto bajoro, padarė ją kunigaikštiene. Arba vėl, kaip pati Vytautą bukliai [bukliai — klastingai. red. WL.] ir drąsiai išgelbėjo patį iš kalėjimo ir nuo artimo myrio. [przypis autorski]

Taip Nemun’s, tėvas laivų, botį, vyčių — Netoli nuo Rumšiškių yra Nemune didelė ropa [ropa — upės slenkstis, rėva. red. WL.], labai pavojinga laivams, vadinta Rumšiškių Milžinu. [przypis autorski]

Taipgi regėjau yr’ klonis pas Kauną. — Keletas varsnų nuo Kauno, tarpe kalnų, tęsiasi klonis, apdengtas gėlėmis, per kurio vidurį sriovi upelis. Yra tai viena iš puikesnių vietų Lietuvoj. Dabar tas klonis vadinasi klioniu Mickevičiaus. [przypis autorski]

taisytis — čia: ruoštis. [przypis edytorski]

talka — čia: kalba, pamokslas. [przypis edytorski]

tancius (sl.) — šokis. [przypis edytorski]

tankiai — čia: daug, dažnai. [przypis edytorski]

tankiai — čia: dažnai. [przypis edytorski]

tankiausiai — daugiausiai, dažniausiai. [przypis edytorski]

tapalis — gluosnių šeimos medis. [przypis edytorski]

tapo — žodį „tapo” Anykštėnai taria „topo”(o pusilgė, ne tokia, kaip žodyje „susopo”). [przypis redakcyjny]

taučioti — ilgai rengis, puoštis. [przypis edytorski]

tautystė — tautybė. [przypis edytorski]

Tautystės pamatas — iš 8 Nr. „Varpo” 1892 m. [przypis edytorski]

tavoras (lenk.) — prekė, krautuvė, parduotuvė. [przypis edytorski]

tavorška — draugė, bičiulė. [przypis edytorski]

tebijos — dabar: tebijo. [przypis edytorski]

teikis — norėki. [przypis edytorski]

tekinys — dabar: tekis - vyriškos lyties gyvulys. [przypis edytorski]

Tempora mutantur et nos cum illis — Laikai mainosi ir mes sykiu su jais. [przypis edytorski]

terba (lenk.) — maišelis, krepšys. [przypis edytorski]

tetratka — sąsiuvinis. [przypis edytorski]

tėmijasi — slepiasi. [przypis edytorski]

tėmyti — atidžiai žiūrėti. [przypis edytorski]

tėmyti (brus.) — atidžiai žiūrėti, sekti. [przypis edytorski]

tėvynę Lenkus — čia: tėvynę Lenkiją. [przypis edytorski]

Tieksyk šnekėta, tieksyk buvo tarta. — Visa ši Lietavoro kalba yra aiškiu paveikslu to, ką tame laike dūmojo apie Vytautą visi žemesni Lietuvos kunigaikščiai.' [przypis autorski]

tiesdarys – teisėjas. [przypis edytorski]

tiesdarystė — teisminis procesas, tribunolas. [przypis edytorski]

tikę — atsitikę, atsitiko. [przypis edytorski]

tikrint — čia: užtikrinti. [przypis edytorski]

tilvikas — karvelių šeimos paukštis ilgu snapu. [przypis edytorski]

tilvikas — toks paukštis. [przypis edytorski]

tinklais vylių — melagysčių. [przypis edytorski]

tintėti — kabėti, virpėti. [przypis edytorski]

titis (sen.) — tėtis. [przypis edytorski]

Tochtainišius — Tochtainišius šaukės ne kartą Vytauto pagalbos prieš Tamerlaną, pabėgęs iš Aukso Ardos. [przypis autorski]

Tokiu oru labai maigu miegoti — miegas labai ima. [przypis edytorski]

Tolkiemių klebonas — Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m. [przypis autorski]

tolūba — dabar: tolubas - ilgi, medžiaga apmušti kailiniai. [przypis edytorski]

torielka (brus.) — lėkštė. [przypis edytorski]

torielka — lėkštė. [przypis edytorski]

torielkikė — lėkštutė. [przypis edytorski]

torielkos — lėkšė, čia: daug, gausu. [przypis edytorski]

tošis — viršutinis beržo žievės sluoksnis. [przypis edytorski]

trejankine — Suvalkų gubernijoj taip vadina arielką, užpiltą ant visokių šaknelių. [przypis redakcyjny]

trepai — skersinių polkščių pakopos, kuriomis lipama aukštyn ir žemyn, laiptai. [przypis edytorski]

trirublė — trijų rublių banknotas. [przypis edytorski]

trirublinė — trijš rublių banknotas. [przypis edytorski]

triūba (brus.) — vamzdžio formos medinis arba metalinis pučiamasis instrumentas. [przypis edytorski]

triūbyti (brus.) — pusti trimitą. [przypis edytorski]

triūbyti — pūsti trimitą, duduoti. [przypis edytorski]

triūsas — kasdieniai darbai. [przypis edytorski]

triūsas — kruopštus darbas. [przypis edytorski]

trošku (lenk.) — šiek tiek, nedaug. [przypis edytorski]

trubadūrai — dainiai. [przypis edytorski]

trubadūras — dainius. [przypis edytorski]

trukinti — delsinti, gaišinti. [przypis edytorski]

trusas — pastangos, darbai. [przypis edytorski]

trūkis — traukinys. [przypis edytorski]

Trūksta — sudūžta, suskyla. [przypis edytorski]

trūstis — darbuotis, ruoštis. [przypis edytorski]

Tukstanczių porą kryžiokų laimėti./ Jotų ir pesčiųjų dvigubai lieka. — Kryžiokiška karių minia buvo padalinta taip: pirmiausiai broliai arba „zokoninkai”, germukai ir broliai svietiški, prigulį prie brolystės; toliaus raiteliai — joti, liuosnoriai [liuosnoriai — savanoriai. red. WL.] arba nusamdyti kareiviai, ir pestininkai, vadinti Landsknechtais, Fussknecht’ais arba tiesiog Knechtais, taipgi brolystės nusamdyti. [przypis autorski]

tunėti — tirštėti, tumėti. [przypis edytorski]

Tuo tarpu motina (…) išpirko — Raguvos parapijoj ne motina sėd ant skrynios, bet viena mergaitė draugė jaunosios, kurią mytulis su vynu pačestavojęs įperk kraitį. Jaunoj papuoš arklu su abrusais, o Kraičiavežiams duod juosteles. [przypis autorski]

Turban — turkų ž. — taip rytiečiai vadina vyrų galvos apdangalą, susuktą iš ilgos skaros. [przypis tłumacza]

tūlas — dažnas, ne vienas. [przypis edytorski]

tūlą laiką — dažnai, ne kartą. [przypis edytorski]

tvaikas — nemalonus kvapas, dvokas, smarvė. [przypis edytorski]

tvertis — griebti (rankomis), čiupti. [przypis edytorski]

tyka — tyla, ramybė. [przypis edytorski]

tykiai — ramiai, tyliai. [przypis edytorski]

tyrai — vok. Steppen, slav. stepy, cmenu. Herodotas V metašimtyje Kristui negimus ir kiti vėlyvesni graikų ir rymėnų rašytojai mini Pietų Rusijoje ūpę Ƭύρας (variantai Ƭύρης, Ƭύρις) ir ant jos kranto miestą to pat vardo. Ammiano raštuose apie 590 metus po Kristaus užgimimo šita upė pirmą kartą vadinta Danastris, dabar Dniestras. Anot Nesselmano toji pat upė buvusi lietuvių vadinama Tyrulė. (Mitteilungen d. Lit. lit. Gesell. I, 322), Aplinkiniai gyventojai anot Herodoto liudijimo vadinęsis Ƭυραϊται. Strabono (gimė apie 66 m. prieš Kristų, mirė apie 24 m. po Kristaus) ir Ptolemėjaus (gyveno vidur-antro metašimčio Kristui užgimus) laikais Trakų tautelė gyvenusioji rytų linkui nuo upės Tyro buvo vadinama Ƭυραγέται, Ƭυραγγέται. Iš to, rodos, aišku, kad jau tuomet aname krašte būta žodžio tyras, regimai, reiškiančio tą pat, ką šiandien stepai, todėlei vertime vartojame žodį tyrai. Gyvoji lietuvių kalba šitą mūsų išvedimą patvirtina. Tyrelis — Šiaulių apskr. (Kauno gub.) reiškia pelkes, plačias ilgas lygmes, žemas vietas, apaugusias samanomis ir kerpėmis, tankiai uogomis, kaip mėlynės, vaivorės, bruknės, spangės, avietės, tik reta kur medeliais. Vietomis pasitaiko ežerėliai tai ypatinga, kad juose lyg kas kaukia, ūžia, tarpais niekad neužšąla. Manoma, juos turint požeminį vienijimos su kitais kur ežerais. Tyreliuose daugybė veisiasi gervių, laukinių žąsų, ančių, ir įvairių kitų paukščių. Ką Šiaulių apskričio Gruzdžių, Šakyno, Kruopių Joniškės, Žagarės parapijose žmonės vadina tyreliu, tai apie Gaidę Ežerėlių apskrityje (Kauno gub.) vadinama trakai, trakeliai, kurie tečiaus biškį už anuos aukštesni ir kai kur ariami. Be to plg. Tyruliai, dvaras Kražių valsč., tyrlaukiai, tyrimė ir k. ž. [przypis tłumacza]

tyras — pelkė, laukai. [przypis edytorski]

Close

* Loading