Wesprzyj Wolne Lektury 1,5% podatku — to nic nie kosztuje! Wpisz KRS 00000 70056 i nazwę fundacji Wolne Lektury do deklaracji podatkowej. Masz czas tylko do końca kwietnia :)

Przekaż 1,5%

Przekaż 1,5% podatku na Wolne Lektury KRS 00000 70056
Ufunduj darmowe książki dla tysięcy dzieciaków.
WIĘCEJ

Szacowany czas do końca: -
Adam Mickiewicz, Baltas karžygys

Adam Mickiewicz

Baltas karžygys

tłum. Kazys Bukaveckas

Spis treści

    1. Baimė: 1 2
    2. Burtai: 1 2 3
    3. Dialogas: 1 2
    4. Dvelksmas: 1
    5. Ilgesys: 1 2
    6. Išgąstis: 1 2 3
    7. Jaunosios puošimas: 1
    8. Kapinės: 1
    9. Kelias: 1
    10. Kerai: 1
    11. Laikas: 1
    12. Laukai: 1
    13. Laukimas: 1
    14. Liūdesys: 1
    15. Meilė: 1 2
    16. Naktis: 1
    17. Nepasitikėjimas: 1
    18. Nepažįstamas: 1
    19. Pyktis: 1
    20. Raitelis: 1
    21. Rytas: 1
    22. Ryžtas: 1
    23. Skriejimas: 1 2 3
    24. Svečias: 1
    25. Žąslai: 1 2

    Sudabartinta:

    * leksiką, pvz.: kunįgaikštis -> kunigaikštis, rųpestis -> rūpestis, gosurė -> goserė

    * fleksiją, pvz.: vardažodžių vns. G. formas (manę -> mane), veiksmažodžių būsimojoo laiko 3 asm. formas (sugrįžš -> sugrįš), veiksmažodžių liepiamosios nuosakos 3 asm. formas (dengk -> denk)

    * žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: ne veizėtas -> neveizėtas, ištolo -> iš tolo

    * dusliųjų priebalsių rašymą, pvz: augštai ->aukštai

    * skyrybą, pvz.:

    „Žirgas laukia. Lik sveika, arba šianai!… Ir buk mano amžinai! ->„Žirgas laukia. Lik sveika, arba šianai!… Ir buk mano amžinai!”

    Oi žinau nuo ko drebi -> Oi, žinau, nuo ko drebi

    Kiti pakeitimai:

    transliteracija: cz -> č, sz -> š.

    Adomas MickevičiusBaltas karžygystłum. Kazys Bukaveckas

    1
    Laikas, Ilgesys, Laukimas Bėga metai — jis kovoja,
    Gal jau nėr, kad neparjoja.
    Marčia! Rūpestis reik mest
    Kunigaikštis žada vestis
    5
    Kunigaikštis svodba[1] ta
    Į kiemus kviesliai išjoja,
    O martelė ašaroja,
    Ašaroja, rankoms ploja:
    „Jis sugrįš pabaigęs karą
    10
    Laukiau, poravau [2] metus,
    Paporuosiu ir kitus”.
    Kunigaikštis svodbą kelia,
    Liūdesys, Ilgesys Ta rūpestis martelę:
    Mūrinės[3] jos akutės
    15
    Tartum srūtų dvi duobutės,
    O išpurtus jos burna,
    Taip, kaip vaškas geltona.
    Jaunosios puošimas Griūva, žūva sveikata,
    Jau martelė kaip ne ta.
    20
    Vainikų, dudų — gyvos plynios.
    Paupia sukviestųjų minios,
    Tubyj žirgeliai žvengia,
    Štai marčią puošia, rengia.
    Ryžtas „Aš su juoju nevažiuosiu.
    25
    Savo žiedo jam neduosiu.
    Belyk[4] eiti nuo žmonių
    Ant šaltųjų kapinių”.
    Juosna svečiai išvaikščioj.
    Galas svodbai kunigaikščio
    30
    Močė, ragana, atėjo,
    Kerai, Žąslai, Burtai Ir martelę prakalbėjo:
    „Kunigų nepripažįstu,
    Dievo ryšio neišvystu.
    Moku žinią ir be baimės
    35
    Išliuosuosiu[5] iš nelaimės
    Aš turiu iš dimno[6] tyro[7]
    Dimną šaknį, tu — nuo vyro
    Dovanas, šiaip padaryk
    Tąją šaknį susitrink,
    40
    Mesk į goserę[8], praryk.
    Tuojaus plaukus susiriesk
    Ant drobulės pasitiesk,
    Per du žiedus dvasią kviesk
    Nors iš rūmų užkeiktų
    45
    Vyr’s pribus ant tų pėdų”.
    Nuotaka nakties sulaukus,
    Naktis, Burtai Griebia šaknį, žiedus, plaukus,
    Savo vyrą kviečia — buria:
    Vyras klauso — vyras kuria,
    50
    Žemė vietkapy prayra
    Ir išspjauna žirgą, vyrą:
    Tas vyriškis žirgą tveria,
    Per girias, per kainus neria.
    Iš uolų ugnelė tyška,
    55
    Žagarai po kojoms pyška.
    Raitelis, kaip drūtas, neria.
    Viens — ar gryna, ar klampu.
    Ar, martele, ne šiurpu?
    Kiemas tyli — kiemas miega,
    60
    Kručiai miega panaktiniai,
    Svodboje pragėrę jėgą;
    Tyli skambalai variniai.
    Burtai, Žąslai Tikt blakstienų nesudaro
    Jausdama marti kamaroj.
    65
    Girdi, kaip keleliai dunda.
    Mato, kad tarnai nebunda.
    Susyk[9] vartai sugirgždėjo.
    Kartą šunės[10] suurzėjo
    Ir vėla, kaip nebyliai.
    70
    Tyli kiemo pašaliai.
    Netikėtai brakšt, brakšt, brakšt
    Svečias, Nepažįstamas Trejos durys atsidaro.
    Lyg kas per duris pašmakšt
    — Baltas karžygys kamaroj.
    75
    Visas balts nuo apačios
    Lyki galvos; link kerčios
    Žengia, sėda prie marčios.
    Dailiai, meiliai laikas plaukia;
    Su sykiu apuokas[11] šaukia
    80
    Žirgas žvengia. „Žirgas laukia.
    Lik sveika, arba šianai!…
    Ir būk mano amžinai!”
    Alpnas mėnesėlis šviečia,
    Raitelis, nei paukštis skriedžia
    85
    Raitelis, Skriejimas Ir šileliais, ir laukais,
    Ir keleliais, ir takais,
    Iš uolų ugnelė tyška,
    Žagarai po kojoms pyška,
    Viens — ar gryna, ar klampu
    90
    Ar, martele, ne šiurpu?
    Žirgas dengia, jis nešyla,
    Girioj, nieko nesutinka,
    Tikt kaip kur žvėris pakyla,
    Varnas iš pušies surinka.
    95
    Skriejimas, Laukai Ar iš tolo žagaruos’
    Vilko akys sužėruos.
    „Denk, žirgeli, denk, denk!
    Kliūčių — žūčių pasilenk,
    Mėnėselis neaukštai,
    100
    Koliai žibina skliaustai
    Turim braukt dešimts kalnų,
    Turim plaukt dešimts tvanų.
    Už pusantros valandos
    Ankstybi gaidžiai giedos”.
    105
    „Kur, berneli mano, joji?”
    Meilė, Dialogas Kur mano namai, jaunoji”.
    „Net ant Mindaugo kalnelio
    Dieną nieks nedraudžia kelio,
    Naktį einam paslapta”.
    110
    „Yr pylis?” — „Yra tvirta.
    Nes ant amžių supilta…”
    „Bernužėli, sustabdyk!
    Netrivoju: visą tranko”.
    „Į mane įsikabink,
    115
    Man į skverną, o kas rankoj?
    Ar duonutė?” — „Ne duonutė,
    Tai šventa maldos knygutė”. —
    „Negali stot, pons mus gena,
    Ar girdi, kaip čion dundena?
    120
    Mesk tą knygą! Kam svarba?
    Pliekiu[12] žirgą, ve dauba!”
    Dingo sunkumai nuo sprando,
    Pasispardė ir ant kranto.
    Kelias, Skriejimas Plynioms dengia, kiek yr vieko[13]:
    125
    Jokio gaivalo aplinkui,
    Smiltys, nendrės, daugiaus nieko.
    Jojančiam pakeliavingui
    Tikt blaivykštė [14] veda kelią.
    Žvelk: ant pilkalnio nušvito,
    130
    Žvelk: jau perlėkė ant kito,
    Žirgas vejasi ugnelę”.
    „Kas per kelias neveizėtas[15]
    Nors užeitum žmogaus pėdas”…
    „Geras kelias: reik painaus.
    135
    Tokiu niekas nepagaus,
    Nėr pėdų, nes aš pėkščių[16]
    N’įsileidžiu ten svečių.
    Nes tarnaičiai tam krašte
    Neša varguolius nešte.
    140
    Veža bajorus vežte”. —
    „Denk, žirgeli, denk, denk!
    Baimė, Išgąstis Kliūčių — žūčių prasilenk.
    Žvenk: jau raudoni rytai:
    Koliai saulės nematai
    145
    Turim porą braukt kalnų,
    Turim porą plaukt tvanų,
    Tikt už pusės valandos
    Ankstybi gaidžiai giedos”.
    „Sulaikyk, vyruti, žirgą:
    150
    Alpna, akyse man mirga,
    Burną drasko žagarai.
    Gal nubraukti, kam varai!”
    „Kas ant tavęs? Retežėlis[17]?”
    „Tai ražančius, ignosėlis”.
    155
    „Kam prakeiktas, kam ražančius
    Drėbk tą painę, drėbk tuos pančius
    Bėris baidosi nuo jų,
    Nepasitikėjimas, Baimė Ot taip, ot taip, tuščiųjų!” —
    Žirgas lyg netaip baugus
    160
    Ilgus perbėgo laukus.
    „Kokias kapines prijoji?” —
    „Tai pylis ta amžinoji”. —
    „Vekur, vekur, ve tiesiog štai!
    Ir su kryžiais, su kapeliais,
    165
    Su žaliuojančiais medeliais.” —
    „Tiejai kryžiai — mano bokštai.
    Toji liepa, ką viena,
    Mano rūmų karūna.
    Bėris peršoks pinučius.
    170
    Pasilsėsiu pas kryžius.
    Šok, žirgeli, šok, tiesiog!
    Jau ir vietoj, jau sustok!
    Meilė, Dialogas, Išgąstis Peršokavai prieš gaidžius
    Tiek šilelių, tiek kalnų,
    175
    Tiek kupstynų, tiek tvanų,
    Tu man geras, tu gražus,
    Oi, žinau, nuo ko drebi:
    Tu ir aš, abu šlapi”.
    „Kam sustojai, mylimasis!
    180
    Vėjas rytmečio šaltasis
    Pučia, suplakė rasa,
    Oi, pridenk: drebu visa”.
    „Ant šio pilkalnio eiva,
    Dega karštumu galva,
    185
    Prisiglausi prie galvos,
    Ji sušildyti valios”.
    Kapinės, Išgąstis, Pyktis Kokia tu turi čion vinį?”
    „Tai kryžutį sidabrinį”.
    „Eik šalin!… Aš negaliu!…
    190
    Burną pjaustai tuo peiliu!”
    Meta kryžių, kryžius dingsta,
    Su sykiu gaidys surinka,
    Kapas brizgilais[18] sutrinka.
    Žirgas kalba, žemė linksta.
    195
    Rytas, Dvelksmas Linksta, linksta ir įgriūva,
    Be žinios jie trys pražūva.
    Jau saulutė užtekėjo,
    Viskas stovi kaip stovėjo:
    Rimso liepos, kryžiai stukso.
    200
    Ant kapelių akmens slūgso.
    Tikt aukščiausioji vieta
    Suardyta, sutrempta.
    Kunigas už dvi dušias
    Laikė rytmetį mišias.

    Przypisy

    [1]

    svodba — vestuvės, vedybos. [przypis edytorski]

    [2]

    poravau — skaičiavau. [przypis edytorski]

    [3]

    mūrinis — čia: didelis. [przypis edytorski]

    [4]

    belyk — trump.: beliek. [przypis edytorski]

    [5]

    išliuosuoti — sen.: išlaisvinti. [przypis edytorski]

    [6]

    dimnas — keistas. [przypis edytorski]

    [7]

    tyras — pelkė, laukai. [przypis edytorski]

    [8]

    goserė — gerklė. [przypis edytorski]

    [9]

    susyk — iš karto. [przypis edytorski]

    [10]

    šunė — dabar: šuo. [przypis edytorski]

    [11]

    apuokas — toks pelėdų šeimos paukštis. [przypis edytorski]

    [12]

    pliekti — smarkiai mušti, plakti. [przypis edytorski]

    [13]

    viekas — jėgos. [przypis edytorski]

    [14]

    blaivykštė — błędny ognik. [przypis edytorski]

    [15]

    neveizėtas — nematytas. [przypis edytorski]

    [16]

    pėkščias — sen.: pėsčias. [przypis edytorski]

    [17]

    retežis — grandinė. [przypis edytorski]

    [18]

    brizgilas — žąslas, žaboklės. [przypis edytorski]

    x