Wesprzyj Wolne Lektury 1,5% podatku — to nic nie kosztuje! Wpisz KRS 00000 70056 i nazwę fundacji Wolne Lektury do deklaracji podatkowej. Masz czas tylko do końca kwietnia :)

Przypisy

Pierwsza litera: wszystkie | 0-9 | A | B | C | D | E | F | G | H | I | J | K | L | M | N | O | P | Q | R | S | T | U | V | W | X | Y | Z

Według typu: wszystkie | przypisy autorskie | przypisy redaktorów Wolnych Lektur | przypisy źródła | przypisy tłumacza

Według kwalifikatora: wszystkie

Według języka: wszystkie | English | français | Deutsch | lietuvių | polski


Znaleziono 221 przypisów.

Kiti jaunikaičiai neapvežėję mytulų. — Kad lietuviai pagonimis tebebuvo, tie mytulai galėjo gulėt par veselę su draugėmis, vedusiomis jaunąją prie šliūbą. Jei kurs mytulis to nedabojo pasišaudavo paprastai kitas vaikinas ir paskiaus tyčiojos iš lėto mytule. Tą nedorą paprotį katalikų kunigai nors nespėriai išnaikino. Mergaitė aprėdyta, digt, digt kažkur išspruko. [przypis autorski]

kitimet — kitais metais. [przypis edytorski]

kitriai (lenk.) — gudriai. [przypis edytorski]

kitrybė (lenk.) — gudrumas. [przypis edytorski]

kiurkti — taršti. [przypis edytorski]

klanas — pelkė, bala. [przypis edytorski]

klaupka — klauptas, vieta bažnyčioje atsiklaupti. [przypis edytorski]

klaupka — suolas bažnyčioje atsiklaupti ar atisėsti. [przypis edytorski]

kliaudė — trūkumas, yda. [przypis edytorski]

kliklikas — trumpas drabužis be rankovių. [przypis edytorski]

klinčyti — įkyriai prašyti. [przypis edytorski]

klingė — senovinė durų rankena. [przypis edytorski]

klišis — žmogus kreivomis kojomis. [przypis edytorski]

kliūgė — varža, kliūtis. [przypis edytorski]

kliubai — čia: supynės. [przypis edytorski]

kloniotis (sl.) — lenktis. [przypis edytorski]

klumpis — kurpė su mediniais padais. [przypis edytorski]

kluonius — kluonio prievaizda, kluonininkas. [przypis edytorski]

klupsti — atsiklaupę, ant kelių. [przypis edytorski]

knutas — botagas, rimba. [przypis edytorski]

kočėlas — apvalus įrankis kočioti, riesti, ridinis. [przypis edytorski]

koki — trump.: kokie. [przypis edytorski]

kolaik — kol, kolei. [przypis edytorski]

kolėčintas (lenk.) — sužeistas. [przypis edytorski]

kolibris — labai gražus šiltųjų kraštų paukštelis. [przypis edytorski]

kolieka (lenk.) — luošys. [przypis edytorski]

konvertas (lenk.) — vokas. [przypis edytorski]

kopulioti — rengti iškilmes. [przypis edytorski]

koralas — yra tai kalkinės medžiagos krovinys, padarytas, taip vadinamų, gyvakrūmių gyvulėlių. Prie tų gyvakrūmių priguli ir polipai. Labai dažnai iš tokių krovinių pasidaro mariose salos. [przypis tłumacza]

koreliai (lenk.) — karoliai. [przypis edytorski]

koronė (lenk.) — bausmė, nelaimė. [przypis edytorski]

koronė (lenk.) — karūna. [przypis edytorski]

Kosovo kapai — Nelaiminga kova ant Kosovo laukų buvo XIV amž. paskutinioji, po kurios jau visi Balkanų pusiasalio slavai papuolė į turkų vergiją. [przypis autorski]

kožna — kiekviena. [przypis edytorski]

kozelnyčia — bažnyčioje sakykla. [przypis edytorski]

kraitis — nuotakos turtas. [przypis edytorski]

krakosmetis — 1831 metų sukilimo Lietuvoje laikotarpis. [przypis edytorski]

krapyla — šluotelė kam šlakstyti, šlakstyklė. [przypis edytorski]

krasa — paštas. [przypis edytorski]

krasė — krėslas, kėdė. [przypis edytorski]

krasėn — į krasę, t.y. į krėslą, kėdę. [przypis edytorski]

krauloti — kraustinėti. [przypis edytorski]

krėstas — neaukštas, bet stambus. [przypis edytorski]

kreizas — iš audinio ar popieriaus iškarpytas dantytas papuošalas, pinikai. [przypis edytorski]

krenkšti — kosėti šalinant skreplius ar ką kitą iš gerklės. [przypis edytorski]

krestelėti — krastelėti, papurtyti. [przypis edytorski]

kriaučystė — siuvėjo amatas. [przypis edytorski]

krijelis — prietaisas, ant kurio vejami siūlai. [przypis edytorski]

krislas — šapas, trupinys. [przypis edytorski]

kromas — dėžė su prekėmis nešiojama ant nugaros. [przypis edytorski]

kropylos — bažn.: šlakstyklės. [przypis edytorski]

krūzas — geriamasis puodukas. [przypis edytorski]

kruoputė — čia: lašelis. [przypis edytorski]

kryžavonės — kryžmai sudėtos dvi virvės, jungiančios porines vadeles, kad būtų lengviau arklius valdyti. [przypis edytorski]

kryžiokai — kryžiuočiai. [przypis edytorski]

Kryžių ant kaklo prie raikščio geltono — kryžiokų brolystė (iš lenkiško zokonas), vadinta Brolyste kavalierių špitolės, taip pat Brolystė marijanitų, tautonų, uždėta [uždėta — čia: įsteigta. red. WL.] 1190 m. Palestinoj, paskiaus, apie 1230 m., pašaukta Mozūrų kunigaikščio Konrado dėl apgynimo Mozūrijos prieš prūsus ir lietuvius. Apsigyvenę Kulinės žemėj, kryžiokai pasidarė baisiausiais prie šalsne vien Lietuvos, bet ir visų aplinkinių krikščioniškų kraštų. Abelnas [abelnas (brus.) — visuotinis, vienas, bendras. red. WL.] anų laikų kronikierių bakas yra tas, kad tai vokiečių brolystei išmetinėja [išmetinėti — čia: priekaištauti. red. WL.] gašlumą, nuožmumą, puikų ir menką rūpinimąsi apie dalykus tikėjimo. Vyskupai siuntė pas popiežius skundus, kad kryžiokai periškadija [periškadyti (lenk.) — trukdyti. red. WL.] jiems plėsti tikėjimą tarp stabmeldžių, paveržia bažnytinius turtus ir spaudžia dvasiškuosius. Daug galėtume privesti čion tame dalyke darodymų [darodymas — įrodymas. red. WL.] iš bylų, tiek kart paduotų ciecioriui [cieciorius — čia: ciesorius, monarchas. red. WL.] ir popiežiui; bet, jei kas tikėt mums nenorėtų, talpiname čion žodžius vieno bepusiško [bebusiškas — nepalaikantis niekieno pusės. red. WL.] kronikieriaus, Jono iš Wintertur (Johanes Witoduranus). Tas rašėjas, pagirtas už tiesmukumą, neturėdamas jokio piktumo ant kryžiokų, o kaipo vokietis ir kunigas, jei būtų nežinojęs teisybės, nebūtų užstojęs stabmeldžių. Tiesmukais žodžiais, pagadinta lotyniška kalba, jis taip rašo: „Tais laikais, kaip girdėjau iš lūpų ištikimų žmonių, kryžiokai, plačiai viešpataujantys Prūsų žemėje, apskelbė Lietuvos kunigaikščiui karą ir varu [varu — jėga, prievarta. red. WL.] išlupo nuo jo dalį valdybų; kad atgautų savastį, kunigaikštis prižadėjo jiems, kad priimsiąs katalikų tikėjimą; kada kryžiokai tokio prižado nenorėjo klausyti, tarė jiems kunigaikštis lietuviška kalba: „Matau, kad jums neina apie tikėjimą [jums neina apie tikėjimą — jums nerūpi tikėjimas. red. WL.], tik eina apie pinigus, ir dėl to geriaus pasiliksiu prie savo stabmeldiško tikėjimo”. „Apie tuos tai kryžiokus žmonės pasakoja (kurie tam dalykui katalikiškam tikėjimui, kad jie prasmegtų, yra didžiai bledingi), jog jie malonūs, kad užkariauti stabmeldžiai geriaus pasiliktų stabmeldžiais ir mokėtų jiems donią [donia (brus.) — duoklė. red. WL.], nei kaip priėmę krikštą turėtų būt atliuosuotais [atliuosuotas — išlaisvintas. red. WL.] nuo donios; ko jie (stabmeldžiai) nuolat maldavo ir maldauja. Yra taipgi paskalas, kad jie (kryžiokai) užpuola ne vien žemes stabmeldžių, bet ir krikščionių”. (Corpus Histor. medii aevi, edilio, J. Gerg. Eccard, Lipsiae, p. 1874). Taip pat išsireiškia apie kryžiokus ir su visais mažmožiais [mažmožiai — smulkmenos. red. WL.] aprašo jų nuožmius darbus ir netikusį jų pasielgimą su prūsais ir lietuviais vokiškas raštininkas Augustas Kotzebue, savo rašte, labai akyvame [akyvas — labai pastabus, įžvalgus. red. WL.] dėl Lietuvos istorijos tyrinėtojų „Preussens seltere Geschichte v. Aug. v. Kotzebue, 1808. Riga 4 Rde). Šiurpuliai perima beskaitant apie nuožmumus, kurių kryžiokai dasileisdavo su nelaiminga lietuvių ir prūsų tauta; privedame čion tik vieną paveizdą [paveizdas — dab.: pavyzdys. red. WL.]. Pabaigoj 14 šimtmečio, kada prūsai jau visiškai buvo pamušti ir apmalšinti, didis kryžiokų mistras [mistras — meistras. red. WL.] Konradas von Vallenrod, užpykęs ant Kumerlandijos vyskupo, prisakė visiems jo diecezijos kiemionims [kiemionis — kaimietis, sodietis, žemdirbys. red. WL.] nukapoti tiesias rankas. Apie tai liudija Leo Treter ir Lukas David. Tokiais tai buvo kryžiokai, brolystė, susidedanti vien iš vokiečių, per ką jie juom labiaus neapkentė lietuvių ir slovėnų. Vokiečius jau iš senovės lietuviai vadino šunimis, velniais ir kitoniškais vardais paniekinimo. [przypis autorski]

kūdas (lenk.) — sulysęs. [przypis edytorski]

kūgis — didelė šieno, šiaudų ar kt. kupeta. [przypis edytorski]

kūmas — krikšto tėvas. [przypis edytorski]

Kūną medum ir — Midumi kūną. [przypis redakcyjny]

Kūnu kur kas didesni už manuosius. — Veik kiekviename kovų aprašyme kronikieriai užtėmija [užtėmyti — pastebėti. red. WL.], kad vokiečiai perviršijo lietuvius didumu kūno ir pajėga; smūgius jų bardišių [bardišius (lenk., rus.) — kirvis su ilgu kotu. red. WL.] lietuviai vargiai galėjo atlaikyti. Kęstutis, Narimanta, nors buvo vikrūs ir sylingi [sylingas (lenk.) — pajėgus, stiprus, galingas. red. WL.], susirėmus su vokiečiais tokiuose atsitikimuose būdavo išmesti iš balno. [przypis autorski]

kūzabas — iš medžio padarytas indelis uogoms rinkti. [przypis edytorski]

kubka (brus., lenk.) — puodelis. [przypis edytorski]

kučmeistras — vyresnysis miško prievaizdas. [przypis edytorski]

kucius (vok.) — lazda, pagalys. [przypis edytorski]

kudla (sl.) — susivėlę, ilgi plaukai. [przypis edytorski]

kudmentas — išmūryta vieta prie krosnies, priemūris. [przypis edytorski]

kuisis — uodas. [przypis edytorski]

kukinė (lenk.) — virtuvė. [przypis edytorski]

kukštera — ant nugaros nešama našta. [przypis edytorski]

kukutys — kukutis, kukučių šeimos paukštis. [przypis edytorski]

kulbė — nupjaustas rąsto gabalas. [przypis edytorski]

kuma — krikšto motina. [przypis edytorski]

kumbrinti — eiti susikūprinus. [przypis edytorski]

kumetbutis — kumečių pirkia, kumetynas. [przypis edytorski]

kumetis — dvarininko samdomas valstietis. [przypis edytorski]

kumisas — totorių alkoholinis gėrimas, pagamintas iš fermentuoto pieno. [przypis edytorski]

kumščia — kumštis. [przypis edytorski]