Wesprzyj Wolne Lektury 1,5% podatku — to nic nie kosztuje! Wpisz KRS 00000 70056 i nazwę fundacji Wolne Lektury do deklaracji podatkowej. Masz czas tylko do końca kwietnia :)

Przekaż 1,5%

Przekaż 1,5% podatku na Wolne Lektury KRS 00000 70056
Ufunduj darmowe książki dla tysięcy dzieciaków.
WIĘCEJ

Szacowany czas do końca: -
Adam Mickiewicz, Ponia Tvardauskienė

Adam Mickiewicz

Ponia Tvardauskienė

tłum. Vincas Kudirkas

Spis treści

      Sudabartinta:

      * fleksją, pvz.: veiksmažodžių liepiamosios nuosakos vns. 3 asm. formas (nusukk -> nusuk, prisiegk -> prisiek);
      * žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: iškur -> iš kur;
      * skyrybą, pvz.:
      A Tvardauskas! sveikas gyvas! -> A Tvardauskas! Sveikas gyvas!
      Ko taip žiūrai? ar tau dyvas -> Ko taip žiūrai? Ar tau dyvas.

      Adomas MickevičiusPonia Tvardauskienėtłum. Vincas Kudirkas

      1
      Geria, valgo, pypkius rūko,
      Šoka, ūžia, lyg padūko,
      Riksmu sugriaus rodos sienas,
      Kaip gal linksminas kiekvienas.
      5
      Tvardauskas kerčia užėmęs,
      Lyg baša[1] koks įsirėmęs,
      „Gerkit vyrai!” — tyčia varo
      Ir juokus aplinkui daro:
      Kareiviui, kurs drąsiai skraidė
      10
      Ir kitus, didžiuodams baidė,
      Šoble[2] palei ausį mojo —
      Kareivis zuikiu tuoj stojo.
      Štai apgintoją prieš sūdą[3] ,
      Kurs kamputyj laižė bliūdą[4] ,
      15
      Mašnele tiktai sukirto —
      Tuoj tas į šunį pavirto.
      Šiaučių už nosies pakratė,
      Prie kaktos voles[5] pastatė —
      Ėmė tekėti degtinė,
      20
      Pritekėj pilna statinė.
      Kad šnapsą išgert norėjo,
      Jam stiklelis suburzdėjo.
      Žiūr ant dugno stikliuko
      Styri ragučiai velniuko,
      25
      „Iš kur tu čia?”. Tad velniukas,
      Tikras vokietaitis striukas,
      Kepurę nusėmęs bailiai
      Visiemis turstelėj dailiai
      Šoko ant kojų abiejų,
      30
      Užaugo ant mastų dviejų,
      Vieną koją tur arklinę,
      O vėl kitą vanaginę.
      — A Tvardauskas! Sveikas gyvas!
      — Ko taip žiūrai? Ar tau dyvas[6]
      35
      Mefistofelį matyti?
      Tik nenori jau caimti.
      Juk žinai ant Kalno-Pliko
      Surašas mudviejų liko
      Ant jaučio odos padėtas,
      40
      Kad tu man esi žadėtas
      Žadėjims tenein ant vėjų!
      Ketinai po metų dviejų
      Pats į Rymą[7] atvažiuoti
      Ir dūšia man atiduoti.
      45
      Sulaužytas žodis tapo,
      Laiks išėjo kirograpo.
      Tu apgaut rengiesi peklą
      Išvaduotų savo kaklą.
      Bet atėjo tavo laikas —
      50
      Jau nebūsiu tokis paikas:
      Vietą šią Rymu vadinam,
      Na, ir tave imt ketinam! —
      Tvardauskas prie durų nėrė
      Ant tokio dictum acerbum.
      55
      Velnias jį už skverno stvėrė:
      — Kur tavo nobile verbum?
      „Na, dabar tai pasidarė!”
      Taip Tvardauskas pats sau tarė.
      Bet nuo baimės tuoj attokęs,
      60
      Kipšui prie akių prišokęs,
      — Palauk — sako — velnio vaike!
      Perkratyt gerai tik reikia,
      Katras mudviejų tur tiesą.
      „Na, pabausiu aš tą biesą!”
      65
      — Atsimink tiktai, velnioke,
      Sutartis juk buvo tokia:
      „Tiek ir tiek metams sukakus
      Ir mane imt atsiplakus,
      Tau tris darbus duot galėsiu,
      70
      Kokius tik aš panorėsiu.
      O tu, nors būtų sunkiausia,
      Išpildysi ko veikiausiai”.
      Matai šyvį pabalnotą
      Ant karčiamos ištepliotą?
      75
      Na tai padaryk ant dyvų,
      Kad aš jį turėčiau gyvu.
      Iš smilčių nusuk kančiuką,
      Kad būt kuo paplakt arkliuką!
      Ir namai reik budavoti,
      80
      Kad turėčiau kur sustoti.
      Namų reikia ne medinių,
      Iš grūdų tik riešutinių,
      Kiekvienan iš aguonaičių
      Trejetą įkalk vinaičių —
      85
      Mierą imk iš to uknorio[8] :
      Trys coliai ilgio, du storio!—
      Kaip tik velnias tai išgirdo,
      Štai jau šyvį šeria, girdo,
      Štai iš smilčių kančių traukia
      90
      Ir Tvardausko einant laukia.
      Tvardauskas lyg išsigando,
      Bet užsėdęs šyvį bando.
      Jam bemitrinant žirgelį
      Ans pastatė ir namelį.
      95
      — Na, viršus žygiu šiuo tavo,
      Bet neatlikai da savo:
      Švento vandens ve bliūds pilnas,
      Lįsk ir prauski savo vilnas! —
      Velnias purtosi ir prunkščia,
      100
      Prakaituoja, cypia, unkščia,
      Ponas liepia, tarnas eina,
      Turi atlikti kaleiną.
      Velniui nįtiko maudyklė.
      — Brrmm! — iššoko lyg šaudyklė —
      105
      — Dar galiu pats pasigirti:
      — Atlikau bjauriausią pirtį! —
      Tvardauską ima piktumas.
      Na, truks velniuko tvirtumas!
      — Viršus tavo, tai jau ką čia!
      110
      Ar matai tu mano pačią?
      Ant metų pas Belzebubą
      Apgyvensiu tavo stubą.
      Turi per tą laiką tikti
      Pačios mano vyru likti.
      115
      Prisiek jai meilę, dorumą
      Ir ant visko paklusnumą.
      Jei tai nišpildyta lieka,
      Sutarimas ein per nieką! —
      Velniukas krypt pusiausaites,
      120
      Pusake dyrst ant pataitės,
      Lyg klausytų, lyg žiūrėtų,
      O čia vyrs ištrūkt norėtų.
      Kad Tvardauskas taip jį grumdo,
      Nuo lango ik durų stumdo,
      125
      Tik šmurkšt per klingio dyšiuką…
      Tai tiek ir matė velniuką.

      Przypisy

      [1]

      baša — karalius, valdovas. [przypis edytorski]

      [2]

      šoblė (lenk.) — kalavijas. [przypis edytorski]

      [3]

      sūdas (brus., lenk.) — teismas. [przypis edytorski]

      [4]

      bliūdas (brus.) — indas. [przypis edytorski]

      [5]

      volė — apvalus medinis kamštis alaus statinei užkimšti. [przypis edytorski]

      [6]

      dyvas (brus.) — keistas dalykas, keistenybė. [przypis edytorski]

      [7]

      Rymas (lenk.) — Roma. [przypis edytorski]

      [8]

      uknorius (lenk.) — pasaginė vinis. [przypis edytorski]

      x