Adomas Mickevičius Ponia Tvardauskienė tłum. Vincas Kudirkas Geria, valgo, pypkius rūko, Šoka, ūžia, lyg padūko, Riksmu sugriaus rodos sienas, Kaip gal linksminas kiekvienas. Tvardauskas kerčia užėmęs, Lyg baša koks įsirėmęs, „Gerkit vyrai!” — tyčia varo Ir juokus aplinkui daro: Kareiviui, kurs drąsiai skraidė Ir kitus, didžiuodams baidė, Šoble palei ausį mojo — Kareivis zuikiu tuoj stojo. Štai apgintoją prieš sūdą , Kurs kamputyj laižė bliūdą , Mašnele tiktai sukirto — Tuoj tas į šunį pavirto. Šiaučių už nosies pakratė, Prie kaktos voles pastatė — Ėmė tekėti degtinė, Pritekėj pilna statinė. Kad šnapsą išgert norėjo, Jam stiklelis suburzdėjo. Žiūr ant dugno stikliuko Styri ragučiai velniuko, „Iš kur tu čia?”. Tad velniukas, Tikras vokietaitis striukas, Kepurę nusėmęs bailiai Visiemis turstelėj dailiai Šoko ant kojų abiejų, Užaugo ant mastų dviejų, Vieną koją tur arklinę, O vėl kitą vanaginę. — A Tvardauskas! Sveikas gyvas! — Ko taip žiūrai? Ar tau dyvas Mefistofelį matyti? Tik nenori jau caimti. Juk žinai ant Kalno-Pliko Surašas mudviejų liko Ant jaučio odos padėtas, Kad tu man esi žadėtas Žadėjims tenein ant vėjų! Ketinai po metų dviejų Pats į Rymą atvažiuoti Ir dūšia man atiduoti. Sulaužytas žodis tapo, Laiks išėjo kirograpo. Tu apgaut rengiesi peklą Išvaduotų savo kaklą. Bet atėjo tavo laikas — Jau nebūsiu tokis paikas: Vietą šią Rymu vadinam, Na, ir tave imt ketinam! — Tvardauskas prie durų nėrė Ant tokio dictum acerbum. Velnias jį už skverno stvėrė: — Kur tavo nobile verbum? „Na, dabar tai pasidarė!” Taip Tvardauskas pats sau tarė. Bet nuo baimės tuoj attokęs, Kipšui prie akių prišokęs, — Palauk — sako — velnio vaike! Perkratyt gerai tik reikia, Katras mudviejų tur tiesą. „Na, pabausiu aš tą biesą!” — Atsimink tiktai, velnioke, Sutartis juk buvo tokia: „Tiek ir tiek metams sukakus Ir mane imt atsiplakus, Tau tris darbus duot galėsiu, Kokius tik aš panorėsiu. O tu, nors būtų sunkiausia, Išpildysi ko veikiausiai”. Matai šyvį pabalnotą Ant karčiamos ištepliotą? Na tai padaryk ant dyvų, Kad aš jį turėčiau gyvu. Iš smilčių nusuk kančiuką, Kad būt kuo paplakt arkliuką! Ir namai reik budavoti, Kad turėčiau kur sustoti. Namų reikia ne medinių, Iš grūdų tik riešutinių, Kiekvienan iš aguonaičių Trejetą įkalk vinaičių — Mierą imk iš to uknorio : Trys coliai ilgio, du storio!— Kaip tik velnias tai išgirdo, Štai jau šyvį šeria, girdo, Štai iš smilčių kančių traukia Ir Tvardausko einant laukia. Tvardauskas lyg išsigando, Bet užsėdęs šyvį bando. Jam bemitrinant žirgelį *Ans* pastatė ir namelį. — Na, viršus žygiu šiuo tavo, Bet neatlikai da savo: Švento vandens ve bliūds pilnas, Lįsk ir prauski savo vilnas! — Velnias purtosi ir prunkščia, Prakaituoja, cypia, unkščia, Ponas liepia, tarnas eina, Turi atlikti kaleiną. Velniui nįtiko maudyklė. — Brrmm! — iššoko lyg šaudyklė — — Dar galiu pats pasigirti: — Atlikau bjauriausią pirtį! — Tvardauską ima piktumas. Na, truks velniuko tvirtumas! — Viršus tavo, tai jau ką čia! Ar matai tu mano pačią? Ant metų pas Belzebubą Apgyvensiu tavo stubą. Turi per tą laiką tikti Pačios mano vyru likti. Prisiek jai meilę, dorumą Ir ant visko paklusnumą. Jei tai nišpildyta lieka, Sutarimas ein per nieką! — Velniukas krypt pusiausaites, Pusake dyrst ant pataitės, Lyg klausytų, lyg žiūrėtų, O čia vyrs ištrūkt norėtų. Kad Tvardauskas taip jį grumdo, Nuo lango ik durų stumdo, Tik šmurkšt per klingio dyšiuką… Tai tiek ir matė velniuką. ----- Ta lektura, podobnie jak tysiące innych, dostępna jest na stronie wolnelektury.pl. Wersja lektury w opracowaniu merytorycznym i krytycznym (przypisy i motywy) dostępna jest na stronie http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/mickievicius-ponia-tvardauskiene. Utwór opracowany został w ramach projektu Wolne Lektury przez fundację Wolne Lektury. Wszystkie zasoby Wolnych Lektur możesz swobodnie wykorzystywać, publikować i rozpowszechniać pod warunkiem zachowania warunków licencji i zgodnie z Zasadami wykorzystania Wolnych Lektur. Ten utwór jest w domenie publicznej. Wszystkie materiały dodatkowe (przypisy, motywy literackie) są udostępnione na Licencji Wolnej Sztuki 1.3: https://artlibre.org/licence/lal/pl/ Fundacja Wolne Lektury zastrzega sobie prawa do wydania krytycznego zgodnie z art. Art.99(2) Ustawy o prawach autorskich i prawach pokrewnych. Wykorzystując zasoby z Wolnych Lektur, należy pamiętać o zapisach licencji oraz zasadach, które spisaliśmy w Zasadach wykorzystania Wolnych Lektur: https://wolnelektury.pl/info/zasady-wykorzystania/ Zapoznaj się z nimi, zanim udostępnisz dalej nasze książki. Tekst opracowany na podstawie: Vincas Kudirka, Vinco Kudirkos raštai, tomas I, 1909. Wydawca: Fundacja Nowoczesna Polska Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013" (,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis. Opracowanie redakcyjne i przypisy: Monika Bogdziewicz, Paulina Ołtusek.