Kudirka, Vincas
Lietuvos tilto atsiminimai
Bogdziewicz, Monika
Choromańska, Paulina
Fundacja Nowoczesna Polska
Modernizm
Liryka
Wiersz
Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos
Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013"
(,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti
veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis.
http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/kudirka-lietuvos-tilto-atsiminimai
http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000032178
Vincas Kudirka, Vinco Kudirkos raštai, tomas I, 1909.
Domena publiczna - Vincas Kudirka zm. 1899.
1970
xml
text
text
2014-01-09
L
lit
http://redakcja.wolnelektury.pl/media/dynamic/cover/image/2736.jpg
kevin dooley@Flickr, CC BY 2.0
http://redakcja.wolnelektury.pl/cover/image/2736
Sudabartinta:
* fleksiją, pvz.: vardažodžių vns. G. formas (puse -> pusę, upe -> upę), veiksmažodžių liepiamosios nuosakos vns. 3 asm. formas (likk -> lik), veiksmažodžių būsimojo l. 3 asm. formas (grįž -> grįš, išgrauž -> išgrauš), veikiamosios rūšies dalyvių formas (prigėres -> prigėręs, pasiskubine -> pasiskubinę); /
* žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: tur būt -> turbūt, ištikro -> iš tikro, kas-nakt -> kasnakt, taip gi -> taipgi;/
* joto rašymą, pvz.: labjaus labiaus, jieškos -> ieškos;/
*didžiųjų raidžių rašymą, pvz: Prūsai -> prūsai, Maskolius -> maskolius;/
* dusliųjų priebalsių rašymą, pvz: augščiaus –> aukščiaus;/
*sintaksę, pvz.:/
giminės iki ketvirtai kartai -> giminės iki ketvirtos kartos /
Vincas Kudirka
Lietuvos tilto atsiminimaiLietuvos tilto atsiminimai --- Iš 8, 9 Nr. ,,Varpo" 1896 m.
Rugsėjis 1896 m.
Tik da niekad taip nebuvo su tuo parubežiuparubežis --- kitaip dar vietos žmonės vadina ,,pagranyčia", vieta palei šalies sieną, pasienis.,
kaip šįmet. Sutraukė tokią daugybę parubežinių sargų, kad jau nesutelpa ant
linijos ir dėl to turbūt bėga į Prūsų pusę.
Štai neseniai pabėgo du. Vyresnysis ---
patyręs, kur jie prisilaiko, nujojo prikalbinėti, idant grįžtų. Kur tau grįš! Jau
nė maskoliškaimaskoliškai --- rusiškai. nenori kalbėti.
Siena, Nerimas
Trečiąjį
pabėgėlį, tačiau draugai pagavo jau anoje
pusėje ir už kojų pervilko per upę. Būtų
prigėręs vargšas, jeigu nebūtų pasiskubinę vilkt --- bijojo, mat, kad nesugriebtų
jų prūsai ant savo kranto, į pagalbą gavo sargybos mokintus šunis. Šunėsšunės --- sen.: šunys., apicieraiapicierai --- pasienio sargai. ir prasti abieščikaiabieščikas (rus.) --- girininkas. išvien gaudo kontrabandą.
Smagi bendrystė.
Likite sveiki, rapukairapukai --- sopulės, bulvės,
kartopeliai.?! Lik sveiks, šieneli! Ant sveikatos abiesčikams ir jų arkliams! Da kitąsyk abiešcikų
buvo mažiau, o parubežiniai ūkininkai ne viską iš laukų
suvalydavo, o dabar kas bus? O kas bus? Vogs da daugiaus ir drąsiau daužys kulbėmiskulbė --- nupjaustas rąsto gabalas. tuos, kurie pasikėsins
ginti savo turtą. Kad maskolius vagia --- anot vienos
žydelkosžydelka --- žydė. --- tai ant to jis maskolius, bet ko jis da muša?
Užgynė vyrams ir merginoms paupiais dainuoti pabaigus darbą --- sako negirdėt kontrabandos.
Draudimai, Kontrolė
Galėtum manyt, kad iš tikro rūpi ne perleidimas per
rubežių kontrabandos, kad jau nepereis ne duona adata.
O čia ne. Juk jeigu rūpėtų neperleidimas tikros kontrabandos, tai toks abieščikų vyresnysis nebūtų galėjęs vidudienyje pergabent iš Prūsų pusės palmospalma --- šiltų kraštų medis. kelių metrų
aukščio. Kitas vyresnysis nebūtų galėjęs taipogi vidudienyje persigabent siuvamąją mašiną su geležinėmis kojomis.
Negalėtų pareit iš Prūsų gelumbėgelumbė --- fabriko gamybos apystoris vilnonis audimas. apicierams ir abieščikams ir t.t.
Girdėjau šnekant, būk parubežiniai apicierai turi tiesą,
ne tik gaudyti kontrabandą, bet ir gabent ją. Gali gabent
netik patys, bet ir jų pačiospati --- žmona., vaikai ir giminės iki ketvirtos kartos iš tėvo pusės ir iki trečios iš pusės motinos.
Vienok, nežinantiems tos tiesos, visgi papiktinimas. Kiekvienam gali ateit į galvą, kad ir tokia mintis: „Jeigu tu,
bičiuli būdamas parubežio arkangelu taip begėdiškai velki
kontrabandą, tai juk man ta nuodėmė labiau pritinka. Ko
man neduodi vilkt? Tu paimi ant vieno sykio už kelias
dešimtis rublių ir nieks nieko nesako. O tegul koks žmogelis paims kartūno už pusrublį, tai liepi jį pagaut, suduot
randą daugiau ne kaip už dešimtis rublių ir užmokėt
korąkora (lenk.) --- bauda.. Kur gi tavo gėda? Tiesa, priežodis sako --- jeigu
maskolius turėtų gėdą, tai nebūtų maskolius.
Sargyba, Laikraščiai, Laiškai, Knygos
O čia matote, koks dalykas. Padaugintai sargybai
įsakyta, ypatingai gaudyti lietuviškus laikraščius ir knygas.
Abieščikai nežino, kas tai yra laikraščiai ir knygos, tai
jiems tiesiog liepta lovti bumagu (gaudyt popierąpopieras (lenk.) --- popierius, čia: laikraštis, laiškas, raštas.). Tiesa,
pamenu, nė prie palmos, nė prie siuvamosios mašinos
popiero nebuvo. Jeigu turi gaudyt ypatingai tik popierą,
tai žinoma, tikroji kontrabanda, kaipo prižiūrima ne ypatingai, lieka užpakalyje. Štai kaip.
Jau ką prie popieros, tai imasi smarkiai. Tik sutems
jau ir girdi: ,,pykšt! pokšt! pykšt! pokšt! pokšt! pykšt! pokšt!“, gandą duoda, kad popierą neša.
Tuojau: ,,lapatai, lapatai, lapatai, lapatai!“ --- lekia strimgalviais raiteliai su apicieru priešakyje į pagalbą. Kaip
užlėks ant manęs, tai toks dundėjimas, tokia perkūnija,
kad žmogui negali pasakyt. Dabar jau apsipratau, nes
laksto beveik kasnakt, bet iš pradžių buvo baisu: tik pykšt
--- jau aš būdavo pradedu drėbėt...
Baimė
Tai naktį. O dieną eina abieščikai su apicieru ir
krato namus visų parubežinių ūkininkų. Kas jiems dykaduoniams galvoj, kad trukdo darbininkus žmones? Ateinančią naktį ir ateinančią dieną vėl tas pat. Iš tikro neduoda žmonėms ne dirbt, ne miegot. Bet popieros nesugriebia nė gaudydami, nė kratydami. Tas dalykas labai
įpykino parubežinius apicierus ir vienas iš jų, Baron Rylosujev, davė apicierio žodį, popierą išgaudysiąs. Per
dienų dienas, jeigu neišeidavo į Prūsus parsinešt kontrabandos, vaikštinėja po miestą, susikišęs iš užpakalio rankas
į galus rankovių ir rodos ne kam ko. O tuo tarpu tėmyja.
Tegul tik Lietuvis išmes popiergalą ar papirosopapirosas (lenk.) --- cigaretė. kotą, jau
Baron Rylosujev ir lenkiasi prie žemės. Nors jisai pats
nelabai permanė, kokia ta popiera, kurią reikia gaudyti,
bet gi papiroso koto neimdavo. į trume ą laiką taip išvalė visus miesto užkaborius nuo yvainų --- pridursiu:
labai neištikimų --- popįergalių, kad tokio švarumo neįvykdino nė vienas sanitariškas komitetas koleroskolera --- cholera, liga. laike.
Pamatė kartą: išeina nuo daktaro lietuvio žmogus
su laiškeliu rankoje. Paskui tą išeina kitas taipgi su laiškeliu. Trečias taipgi. Sužaibavo apiciero galvoje mintis:
pas tą daktarą turi būt labai daug popierės, jeigu jis net
žmonėms dalina. Tuoj nubėgo pas savo vyresnįjį majorą, žmogų labai maskoliškos sąžinės, ir viską išpasakojo. Nuspręsta iškratyt daktaro namus. Ant rytojaus
anksti apstatė namus abieščikais, pats Baron Rylosujev
suėmė daktarą toli nuo namų, atvažiuojantį nuo ligonio,
ir prasidėjo kratymas. Daktarui rodėsi, kad parubežiniai
sargai ieškos kontrabandos, bet Baron Rylosujev iš sykio
šoko prie knygų. Beknisdamas, užtiko sena neatidarytą
lietuvišką laikraštį ir abejojo, ar imt ar ne, ar paskirt
prie popieros, ar kaip čia. Paėmė. Išvydęs gi lapelį popieros, kur buvo ranka rašytos lenkiškos eilės, pastvėrė
be abejojimo. Nesuprato, kad rankraščiai nepaguli prie
kontrabandos ir nepasijuto atlikęs žandaro pareigos, už ką
gėda ir atsakymas.
Nauja tvarka
Kitame atsitikime Baron Rylosujev beveik da geriau
atsižymėjo. Mieste slampinėjo pakiemiais vienas išėjęs
iš proto amatininkas. Nieko nešneka ir bėga nuo žmonių.
Kartais išeina į laukus ir persodinėja akmenukus iš vienos
vietos į kitą, arba rankioja žoleles. Vieną dieną apie
pietus pamatė sumišėlį abieščikas ir davė gandą. Ugi
žiūriu --- Baron Rylosujev su keliais raiteliais lekia, tarytum
akis išdegę. Sumišėlį nė nebandžiusį bėgt apsupo septyni abieščikai. Kad apicieriui būtų lengviau prieit ir iškratyti, vienas abieščikas sudavė porą kartų su karabino
kulbe sumišėliui per galvą. Tas, apsvaigęs, parvirto. Tada
Baron Rylosujev prišoko prie gulinčiojo kišenių ir ištraukė
pundelį popierėlių. ,,Veskite!" --- paliepė sėsdamas ant
arklio. Ir taip, kaip stovėjo, visi traukė į miestą ant kordono. O ten jau buvo prisirinkus daug žmonių, pažiūrėti,
ką sugavo. Prisiartina prie kordono, o žmonės ima
garsiai juoktis, sėdintis ant prieangio apicieras taipgi
šypsosi.
--- Kam jūs tą žmogų suėmėte? Juk jis sumišusios
galvos.
--- Su popiera --- atrėmė trumpai Baron Rylosujev,
žengdamas ant prieangio ir paduodamas pundelį.
--- Žiūri --- vienos tik suterštos popierėlių, į kurias
vyniojo cukreliuscukerliai --- saldainiai..
???
!!!
Sumišėlį paleido, popieras išmėtė lauk, o abieščikui,
kuris padavė gandą, apdaužė žandus.
Nuo tos dienos Baron Rylosujev tapo pramintas:
Bumažnjj oficer (popierinis apicieras).
Garbe nusipelniusiems!
Atsiminimai, Ilgesys
Jau pusėtinas laiko galas, kaip aš tysau ant Šešupės.
Jau daug vandens praleidau į BaltjūresBaltjūrė --- Baltijos jūra.; daug žmonių
ašarų ir prakaito nuplaukė drauge su vandeniu; daug
kojų, kurios mane mindžiojo, supuvo kapuose...
Pagimdė mane Lietuvos miškas; išvedė į svietąsvietas (sl.) --- pasaulis; šviesa. Lietuvių rankos; nuo Lietuvos žirgų kanopų pirmąkart sudundėjau...
O drūtas buvau tiltas!...
Da pamenu tą gadynę, kada ponai važinėjo, o žydai
vaikščiojo pėsčiomis. Perlėks būdavo karieta, su ketvertu
užkinkyta --- aš nė nejaučiu!...
Sueis viso miesto žydai neš „neštines" nuodėmės
skandyt --- aš ne linkt.... Pervažiuos storiausias prabaščiusprabaščius (lenk.) --- klebonas. --- aš ne krust... da man smagiau, kad išlaikiau. Arba pavasaryje, pradėjus eit lytims: ponpalaikiai
sustoję žiopso ir laukia, kada mane parmuš liūtis.
O jūs, žiopliai --- manydavau --- aš ne toks lepus,
kaip jums rodėsi! Mane ne guvernantės augino!
Nueidavo sau liūtis, o aš kaip stovėjau, taip ir
stoviu.
Teisybę pasakius, tai ir lytlaužoslytlauža --- trikampis tilto įrengimas, saugantis tiltą nuo einančių lyčių, laužiantis jas. be reikalo styrėjo ---
tik man garbę mažino.
Tvirtas buvau.
Lenkai sakydavo, kad aš most. Sakykite, kaip sau
norite, o aš žinau, kad aš tiltas ir drūtesnis ne kaip
jūs most.
Vieną kartą važiavo smarkiai per mane du vežimai
priešais vienas kitą ir porą žydukų, iš išgastės norėjusių
pasišalint nusmuko į upę. Nuo to laiko užginta buvo
greit per mane važiuot ir abiejuose mano galuose pastatė
stiebelius su lentomis ir lietuvišku parašu: ,,Žinginėžinginė --- ėjimas ar jojimas žingsniu.".
Nors man nesmagus buvo tas važiavimas žingine,
neduodantis ne padundėt gražiai, bet, jeigu tas žmonėms
į naudą, tegul sau...
Stiprus buvau.
Atsiminimai
Nereikėjo niekad nė taisyt mane. Ir kažin, kaip ilgai
būčiau laikės be taisymo, kad ne maskolių činovninkai.
Tai da ypatingi sutvėrimai --- tegul juos liūtis! Girtuokliai
neišpasakyti: pyla ir pyla, o degtinė vis nubėga --- tarytum
štai nuo manės vanduo belyjant. O kaip užkeiks, tai net
per mano balkius drebulys pereina, nors maskoliškos
kalbos nesuprantu. Labiausiai vienok linkę prie vagystės viešo skatiko --- ta dalyką galima sakyt, įvedė į
sakramentus. Juk ir ant manęs uždirbo ir tik man
sveikatą atėmė. Kad jie iš muito nieko nelaimėtų, bjaurybės!
Vaikštinėjo sykį po mane pavieto viršininkas, Kopejkoliubov, ir pavieto inžinierius Nikčemnicki.
--- Žinote ką, Boleslav Stanislavovič --- tarė staiga
viršininkas --- ar negalima būtų pataisyt šitą tiltą?
--- Susimildami Teofilij Dulovič! Juk tiltas sveikas,
drūtasdrūtas --- tvirtas. --- atsakė inžinierius da nesusiprasdamas.
--- Na, už consihuni daktarai paima kad ir nuo sveiko,
jeigu tik norėtų gydytis.
--- Aa! Dabar suprantu... Gerai...
Ką juodu tarėsi toliau, nė negirdėjau.
Visi mano plyšiai šypsojosi, kad mane paketino taisyt.
Mane taisyt!
Buvau jau užmiršęs apie tą atsitikimą.
Tiktai ar į dvi nedėliasnedėlia (brus.) --- savaitė. ateina žydas, visai nepažįstamas. Apžiūrėjo mane iš viršaus: čia su lazda pabandė,
ten paspyrė su koja. Paskui apžiūrėjo iš apačios, nusiavė kojas įbrido į upę, pagnaibė vandenyje polius ir apsisukęs išėjo į krantą. Čia sustojo, paskaitė iš
pirštų ir greit stvėrėsi autis --- čebataisčebatas (brus.) --- ilgas aulinias batas., bambėdamas tuo tarpu pusgarsiai: „Gerai jie nori uždirbt, bet ir man
išteks, pasidalinsime... kasmet uždirbsime betaisydami...
Žydas nuėjo sau. Man net koktu pasidarė. Argi
iš tikro rengiasi mane taisyt?
Pasirodė, kad iš tikro.
Taisymas
Viršininkas su inžinieriu į ūmą laikąį ūmą laiką --- greitai. suspėjo apiprekiuotapiprekiuoti --- įvertinti. visa ką, gaut užtvirtinimą, o žydas apsiėmė pristatyt medegąmedega --- medžiaga. ir atlikt darbą. Privežė medžių, pradėjo
tašyt, pjaustyt ir vieną dieną mane uždarė.
Be reikalo privežė medžių, nes man iš jų nieko nepridėjo. Tiktai ką skiedrų pritašė, kad visi matytų. Mane
taipgi vargino: čia paskliutavo, ten paobliavo, ten paskutinėjo --- ir tiek. Tiesa poškino, baladojo dikčiai ---
mat dirbo. Tik man nuo to darbo įsisuko liga. Ant rytojaus po pa taisymo, pamenu, buvo prekymetis. Žmonelių, ir pilnais ir tuščiais pervažiavo ne mažai. Per visą
dieną nieko, o vakare apėmė krėsti drugys. Kitą
dieną važiuoja vežimas šieno --- ar nenudiegs man kairiąją pašonę? Pusę dienos buvau į tą šoną pakrypęs.
Nuo to laiko jau man kasdien šis ar tas kenkė. Pasijutau, kad jau aš ne tas tiltas, ką kitąsyk. Ypač man
buvo pikta, jog į niekus pavirtau ne iš savo kaltes, ne iš
senatvės, o tik per činovnikų besąžinystę. Pasižiūrėjau
sykį į Šešupę --- net pasibaisėjau, išvydęs savo paveikslą:
taip nusiminęs, taip nesmagus jo vaizdas.
O ką gi darysi? Kad ir paliegęs, tarnavau žmonėms toliau.
Atėjo naujas viršininkas. Senąjį už vagystę viešų pinigų perkėlė į kitą vietą, kur pinigai da nebuvo išvogti.
Šitas naujasis vadinosi Maksim Maksimovič Merzavcev. Turėjo jis gaidžio būdą ir visada vaikščiojo su pentiniais
prie čebatų. Nieks nepatikėtų, jog aš iš pirmos beveik
dienos puoliau jam į akis. Tai tik turiu laimę prie
viršininkų!
Atėjo Merzavcevui į galvą mane sumaskoliuotmaskoliuoti --- rusinti.. Už
tokį darbą, kaip paskiau patyriau, visokį viršininkai taipgi
gerai uždirba --- da daugiau, ne kaip už tolydinį taisymą.
Maskoliavimą pradėjo nuo užgynimo lietuviškos kalbos
ir rašto.
--- Viešoje vietoje --- ištarė Maksim Maksimovič ---
turi būt vartojama maskoliška kalba.
O ta vieša vieta buvo mat anos lentutės su parašu
,,Žinginė". Užtepė lietuvišką parašą ir padėjo maskolišką:
,,Šagom".
Bet šitas pasikėsinimas su uždraudimu lietuviškos
kalbos nepasisekė. Naujas parašas patiko tik vaitams,
šaltyšiamsšaltyšius (lenk.) --- kaimo seniūnas. ir piemenims: būdavo eina pro jį lėčiau ir
bando neva maskoliškai kalbėt. Vienok, arkliai išvydę
maskolišką parašą pradėjo baidytis. Į trumpą laiką sudaužė keletą vežimų, sužeidė arba suvažinėjo keletą žmonių
--- na ir turėjo maskolišką parašą pašalint. Nors lietuviško nesugrąžino, bet arkliai jau nesibaidė. Likau visai
be parašo.
Dabar, sakau, jau manęs nejudins.
Kur tau?
--- Aš turiu jį sumaskoliuot --- ištarė kitu žygiu Merzavcev, šnairiai pažiūrėjęs į mano atlošasatloša --- atrama..
Laukiau, ką su manim padarys. Akyva buvo žinot,
prie ko stversis dabar smarkusis maskolintojas Lietuvos
tilto, jau sykį nepasisekus. O jo tuo tarpu užmanyta, pritaikyt prie manęs baisiausią dalyką --- prievartą. Kad
da nors gerumu, tai kad ir jaustum neteisingus siekius, tai rodosi visgi nebūtų taip sunku ir bjauru. O čia
prievarta!
Užmanė, matote, išmest mano dalis, pataisytas da
lietuvių rankomis ir vieton įstatyt naujas, parengtas maskolišku būdu po viršininko priežiūra. 1 še radžiu buvo
net nuspręsta statyt visai naują kitą, tiktai pradėjus svietui
rėkti, turėjo apsistot ant ,,pertaisymo".
Šaukiasi viršininkas inžinierių, tą Nikčemnickį ir sako,
norįs tą ir tą, taip ir taip. Inžinierius, žiūrint toks tiktai
pelių perkūnas, o kaip gabus prie užgriebimo pinigų!
Mato, kad čia užmanyta neteisybė nesutinka prie to
prisidėt ir da pats pamena ant vieškelių esą daug tiltelių,
kuriuos galima būtų apmaskoliuot. Žiūrėk tu! Tai neva
lenkas, katalikas, o Maskoliams padeda maskoliuot Lietuvos tiltus! Da žmonės šneka, būk lenkai eina išvien
su lietuviais.
Pertaisymą apiprekiavo 3000 rublių. Darbą paėmė pažįstamas jau mums žydas, inžinieriaus didžiausias
bičiulis.
Taisymas, Nuostaba
Privežė baisybė medegos, mane vėl uždarė ir prasidėjo darbas. Triukšmo buvo kur kas daugiau, ne kaip
pirmąkart taisant. Vyreli tu mano! Kaip ėmė draskyt
mane, tai sakau, bus man paskutinioji. Da laimė, kad
išgelbėjo mane inžinieriaus ir žydo godumas. Marzavcev
ne nesusiprato.
Matote, kad mažiau reiktų pirkti naujos medegos, tai
įsakyta darbininkams, žinoma už geresnį užmokestį, naktimis tašyt ir obliuot senas išmestas mano dalis. Iš vakaro buvo jos senos, o iš ryto jau naujos ir tiko.
Na, už tai pertaisymas parėjo tik į 500 rublių.
Tokiu būdu atgriebiau atgal daug lentų ir balkių, nors
susilpnintų, bet visgi savo ir drūtesnių už naujuosius
priedus. Davė štai iš vienos pusės naujus polius --- jau
apie menkesnes dalis nė neminėsiu. Tai man coliai!
Kreivi, ploni ir da gi įstatyti į žemę viršūnėmis, mat, kad
per vandenį nebūtų taip žymus jų plonumas. Ar tai
jiems tiltą laikyt? Karvelidei dar per menki!
Taigi dabar aš jau toks ir tiltas.
Važiuoja tuščiomis, o aš siūbuoju, tarytum kliubai;
eina pėsčias --- aš siūbuoju; šunelis zovadazovada (lenk.) --- šuoliais. perbėgs ---
aš taipgi siūbuoju. Sakau, kad nebūčiau atgriebęs nors
keletą savo senųjų dalių, tai būt buvę po manęs.
Visi mato, kad aš niekai, o viršininkas nesirūpina.
Jis tikisi, mat, jog aš jau sumaskolintas, gyrėsi vyriausybei ir jam to gana.
Ką aš sakau, gana? Negana!
Neseniai vėl išsitarė Maksim Maksimovič, kad jis
versis mane į pravoslavijąpravoslavija --- stačiatikystė.. Kaip atliks, tai sunku įspėt
Aš žinau tik, kad verčiant į pravoslaviją, turi pravoslaviškai
apkrikštyt, t.y. panardint į vandenį.
Tai mane dėl to silpnino, kad aš panerčiau į Šešupę?
Išgrauš!
Ryžtas
Kol bus tilte nors viena senoji mano dalelė, tai tokio
krikšto nebus --- išlaikysiu. O visų dalių bičiuliai permainyt nesuspėsite... Juk ir jūs patys ne amžini: nusmuksite, bevažinėdami per savo darbo hitus.